DELFI jau rašė, kad šįmet valstybė apmokės 4200 magistrantų studijas. Tai – 1200 mažiau palyginti su praėjusiais metais.
Paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas (VU) į magistrantūrą priims 997 studentus, Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) – 160, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 623, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 383, Vilniaus dailės akademija (VDA) - 129, Šiaulių universitetas (ŠU) – 160, Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 167, Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) – 188, Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) – 54, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – 102, Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) – 74, Klaipėdos universitetas (KU) – 128, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 954, Kauno medicinos universitetas (KMU) – 78, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 8.
Palyginimui VPU pernai galėjo priimti į 252 vietas, LŽŪU – 313, VDA – 167, VDU – 515, VGTU – 1003, VU – 1356, KTU – 1393.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė aiškina, kad šįmet magistro studijų vietos aukštosioms mokykloms patvirtintos pagal jų mokslo ir meno veiklos rezultatus bei tarptautiškumo lygį. Vertinimą atliko ir siūlymus pateikė Lietuvos mokslo taryba.
Pasak N. Putinaitės, labiausiai nepasitenkinimas reikštas dėl menų studijų. Galiausiai čia, kaip ir socialiniuose moksluose, nutarta vietas paskirstyti pagal praėjusių metų priėmimo rezultatų proporcijas. Tačiau šioms sritims išimtis galios tik šįmet.
„Kiek matome, dėl to universitetai iš principo galbūt ir nėra labai patenkinti, bet kiekvienas nepatenkintas skirtingai – bendras sutarimas yra, esminio prieštaravimo nėra“, - tikino viceministrė.
Magistrantūra – galvojantiems apie mokslinę veiklą
Švietimo ir mokslo ministerija yra apskaičiavusi normines magistrantūros studijų kainas. Jos parodo, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti ir kiek valstybė už tai pasirengusi atseikėti aukštajai mokyklai. Lėšos magistrantūrai nustatytos prie bakalauro studijų krepšelio pridėjus tam tikrą papildomą lėšų sumą.
Norminės magistrantūros studijų kainos metams:
| 1.Humanitarinių mokslų studijos (yra išimčių), socialinių mokslų studijos (išskyrus sportą, psichologijos studijas ir kt. studijas) | 7615 |
| 2. Matematika, reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius), teatras (mokytojai), edukologija (ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo auklėtojai arba mokytojai, specialieji pedagogai) | 9023 |
| 3. Filologija (lietuvių ir užsienio kalbų (yra išimčių) specialistai) | 10209 |
| 4. Architektūra, dailė (mokytojai), fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos (išskyrus reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų (yra išimčių), psichologijos studijos, filologija (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) | 11506 |
| 5. Medicina, veterinarinė medicina | 13062 |
| 6. Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai), sportas (treneriai), visuomenės saugumas (policijos pareigūnai), odontologija | 15101 |
| 7. Transporto inžinerija (pilotai), muzika (išskyrus mokytojus) | 22438 |
Norminės kainos nereiškia, kad tiek kainuos ir studijos mokamose vietose – mokamų studijų kainą turi nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Valstybinės aukštosios mokyklos už mokamas studijas negalės prašyti daugiau, nei leidžia norminių kainų „lubos“. „Aukštosios mokyklos, jei pasirengusio mokyti už mažesnę kainą, gali nustatyti žemesnes. Tada jos turės daugiau studijų vietų“, - teigė N. Putinaitė. Mokamų studijų kainas iki šiol paskelbė ne visos aukštosios mokyklos.
Viceministrė primena, kad pernai valstybės skiriamas finansavimas magistrantūrai buvo iki dviejų kartų mažesnis. „Šįmet studijų vietos finansuojamos daugiau. Tai reiškia, kad ir su dėstytojams galbūt užteks vieną ar du, o ne tris kursus dėstyti, kad gautų tas pačias lėšas. Mūsų tikslas, kad jie ir programas galėtų atnaujinti, ir labiau koncentruotis į studentus“, - kalbėjo N. Putinaitė.
Šįmet stojimo į magistrantūrą tvarka nesikeičia – aukštoji mokykla į magistro studijas priima pagal nusistatytą tvarką. „Į magistro studijas žiūrime kaip į aukštesnę pakopą, kuri nėra būtina. Kai sakome, kad norime kuo daugiau turinčių aukštąjį išsilavinimą, kalbame apie bakalauro pakopą. Magistro pakopa daug aukštesnė ir labiau orientuota į mokslinę veiklą. Mes pasitikime, kad aukštosios pačios nustatys tvarką, kaip organizuoti konkursą“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė.
Įstoję į valstybės finansuojamą magistrantūros vietą, ją išlaikys iki mokslų baigimo pabaigos. Stojantiems į magistrantūrą N. Putinaitė pataria labai gerai pasižiūrėti tarptautinių ekspertų programų vertinimą. Tai skelbiama ir ministerijos tinklalapyje, ir svetainėje mokslas.lt. „Kai kurios magistro programos akredituotos laikinai – vadinasi, jose rasta trūkumų“, - pažymėjo N. Putinaitė.
LSAS siūlo vietas skirstyti atsisakant nebūtinų ir nekokybiškų programų
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) nuomone, vienas ypač svarbių kriterijų skirstant magistro studijų vietas - aiškus apsisprendimas, kokios mokslo sritys yra prioritetinės, kurios reikalauja papildomo finansavimo ir gali kurti pridėtinę vertę.
Pasak LSAS aukštojo mokslo reformos koordinatoriaus Arūno Mark, skirstyti magistro studijų vietas galima ne tiesiog 30 proc. mažinant jų bendrą skaičių, o išlaikant būtiną skaičių ten, kur yra valstybės prioritetas. Taip pat esą reikia mažinti kokybės reikalavimų neatitinkančių ar nebūtinų magistro studijų programų skaičių.
A.Mark aiškina, kad magistrantūros pakopos studijos yra pirmasis žingsnis į studento mokslinę veiklą, todėl kokybiškesnis magistrantų rengimas turi būti vienas iš aukštojo mokslo sistemos prioritetų.
„Džiaugiamės, jog šiemet skirstant magistrantūros studijų vietas buvo bandoma atsižvelgti į aukštųjų mokyklų mokslinį potencialą bei pastarųjų metų mokslo pasiekimus, tačiau studijų vietų aukštosioms mokykloms paskirstymo kriterijai turėtų būtų dar aiškesni, o svarstymas - viešas ir skaidrus. Tai leistų išvengti tokių situacijų, kai šiemet pirmą kartą suskirsčius magistro studijų vietas, kai kurioms meno specialybėms jų nebeliko”, - DELFI sakė LSAS atstovas.