- Kaip jaučiatės, tapusi Norvegijos metų lietuve? Ką manote apie šį titulą?
- Jaučiuosi turinti stiprią ir labai šaunią palaikymo komandą. Manau, jog tokie rinkimai tikrai verti tapti kasmetiniu priminimu, kad lietuviai Norvegijoj yra pakankamai aktyvūs žmonės. Tikiuosi, kitais metais bus daug daugiau nominantų - to vertų žmonių yra daug!
- Kaip atsidūrėte Norvegijoje? Kiek metų jau esate čia?
- Prieš trejus metus su dukra atvažiavome pas čia dirbantį vyrą ir tėtį. Atvažiavom lyg ir aplankyt, bet taip ir neišvažiavom. Šeima turi būti kartu.
- Gal galėtumėte papasakoti savo pradžią šioje šalyje? Ar ji buvo jums/jūsų šeimai svetinga? O gal buvo sunku?
- Naujo gyvenimo pradžia tik retais atvejais būna lengva. Nebuvo labai sunku, svarbiausia, jog buvom kartu - tai nusvėrė visus nepatogumus ir nesklandumus. Labai džiaugiausi ir tebesidžiaugiu, kad čia turime laiko būti kartu, savo pomėgiams, draugams. Man tai labai svarbu.
- Kaip vystėsi forumo lietuviainorvegijoj.com veikla?
- Nepaisant rimtų išbandymų, forumas išliko, nes buvo ir yra labai svarbus forumiečiams. Persikeliant forumas buvo panašus į skruzdėlyną - daug daug mažų skruzdėliukų po šapelį perkraustė savo skruzdėlyną į naują vietą. Tai, koks šiandieną yra forumas, yra forumiečių nuopelnas.
Ypatingai mūsų visų vardu noriu padėkoti programuotojui Martynui Kašelioniui už visokeriopą ir nepamainomą pagalbą mūsų virtualiai bendruomenei!
Šiemet jau turime savo logotipą. Jo kūrimas truko bene metus, vis atidedant ir vėl bandant... Dabar jis jau puikuojasi ant forumo vėliavos, puodelių, marškinėlių ir daug kitokios atributikos - tai vis forumiečių pastangų dėka. Smagu, kad daug žmonių čia gali pasidalinti savo sugebėjimais - yra ir rankdarbių parduotuvėlė, kurioje galima pasigrožėti ir nusipirkti forumiečių gaminių - mezginių, nėrinių, veltinių, dekupažo ir net piešinių ant šilko.
Nemaža dalis vietos forume skirta laisvalaikiui - žūklei, kelionėms, slidinėjimui, fotoreportažams, radijui. Forumas išlaikomas iš forumo narių paramos.
- Kaip šis forumas pakeitė jūsų kasdienybę, o gal kaip tik - šventes? Bendravimas su panašiais, artimesniais žmonėmis užpildo socialinę spragą – kiek teisinga ši prielaida? O gal tiesiog praplečia socialinį tinklą?
- Pakeitė ir kasdienybę, ir šventes. Kasdien, vos panorėjus, gali užsukti paplepėti, pasidalinti savo mintimis, džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai nėra įstatymų ar naujienų portalas, čia tiesiog bendraujama lygiai taip pat, kaip bendrautumėme, gyvai susitikę su žmonėmis. Čia plepama, dalijamasi įspūdžiais apie keliones, perskaitytas knygas, žiūretus filmus, gamintus patiekalus, naujienas Lietuvoje ir Norvegijoje.
Kartu aiškinamės norvegų kalbos vingrybes. Kaip ir plepant su draugu, jis pasidalins savo žiniomis, nurodys, kur rasti daugiau informacijos. Dažnai forumiečiai organizuojasi nedidelius susitikimus savo krašte, važiuoja vieni pas kitus į svečius. Šiemet mūsų šeima Naujuosius metus sutiko Hemsedalyje, o Velykų kiaušinius ridenome Lindås komunoje su svečiais iš Stavangerio ir Bømlo.
Na, o vieną kartą per metus vyksta didžiulis forumiečių susitikimas. Kiekvienais metais renkamės vis kitoje Norvegijos vietoje. Jam pradedama ruoštis vos tik ižengus į naujuosius metus. Kasmet dalyvaujančių - vis daugiau ir daugiau, o tai labai džiugina, bet kartu tampa vis sunkiau rasti kempingą, kuris 3-4 dienoms talpintų apie 100 žmonių. Būtinai pakeliaujame po vietos apylinkes, o vakare visi susėdame prie didžiulio bendro stalo. Pirmasis vakaras dažniausiai baigiasi tik ryte, nors, atrodo, kad forume juk tik ir kalbam, bet gyvai susitikus vis tiek turim pasakyt vienas kitam tiek daug. Šio susitikimo labai laukia ir visų mūsų vaikai.
- Ko labiausiai reikia/trūksta lietuviams Norvegijoje šiais laikais, kai internetas ir palydovinė televizija leidžia neatitrūkti nuo Lietuvos aktualijų? O gal lietuviškumo nepasiilgstama?
- Kasmetinis Vasario 16-osios minėjimas Bergene, kurį organizuoja garbės konsulas Helge S. Dyrnes ir jo padėjėja Ieva Serapinaitė, sulaukia labai daug žmonių. Daugeliui lietuvių yra svarbu, kad lietuviai vaikai bendrautų tarpusavyje - dar ir dėl jų stengiamės susitikti dažniau. Vaikams nemažą įtaką daro ir didžioji norvegu šventė - gegužės 17-oji. Pirmą kartą švęsdama gegužės 17-ąją, mūsų dukra gavo lietuviškus tautinius rūbus - jais labai noriai puošiasi tiek vasario 16-osios, tiek ir gegužės 17-osios progomis.
- Kaip greičiau ir sėkmingiau įsilieti į Norvegijos aplinką bei visuomenę? Ar tai įmanoma lietuvių šeimynai?
- Norvegijoje tai padaryti nėra labai sunku, bet pastangų įdėti vis tik reikia. Nieko nėra neįmanomo, jei tik labai nori.
- Ko linkėtumėt naujai į Norvegiją atvykusiems lietuviams?
- Gerbti šalį, į kurią jie atvyksta, jos žmones, kalbą ir papročius. Neužmiršti, jog mūsų elgesys reprezentuoja Lietuvą. Bendrauti su savo vaikais lietuviškai, stengtis, kad skaitytų knygas lietuvių kalba, turėtų galimybę pabūti Lietuvoje.