Per pastaruosius metus keli apylinkių teismai kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį teismą, prašydami išaiškinti, ar tos taisyklės neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui ir kitiems įstatymams.
Aukštesnio rango Temidė išaiškino situaciją, nenusiimdama raiščio nuo akių - vartotojas vartoja, vadinasi, jis privalo, tiekėjas tiekia – jis turi teisę… Ne mums spręsti, teisus teismas, ar ne. Jis vykdo teisingumą.
Apylinkių teismai klausė, ar tikrai, skaičiuodami menamus nuostolius (šių taisyklių pagrindu), elektros tiekėjai negauna galimybės nepagrįstai praturtėti, nes patys nusistato hipotetinį patirtų nuostolių dydį? Ar šios taisyklės nepastato elektros tiekėjo į žymiai geresnę padėtį nei vartotojo, nes tiekėjui nėra prievolės įrodyti patirtos žalos dydį ir neteisėtus vartotojo veiksmus.
Administracinis teismas kategoriškai atsakė - taisyklės geros, nes vartotojas privalo laiku atsiskaityti už elektrą, rūpintis ir atsakyti už tiekėjo įrenginius, elgtis ypatingai atidžiai ir rūpestingai bei dėti visokeriopas pastangas apsaugoti nuo galimų nuostolių elektros tiekėją.
Administracinis teismas tiki, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas nėra surašomas tais atvejais, kai elektros apskaitos prietaisas sugenda ne dėl buitinio vartotojo kaltės. Tiki, kad tie aktai sietini tik su neteisėtais vartotojo veiksmais.
Deja, realybėje RST ir VST darbuotojai net nesivargina nustatyti vartotojo kaltės ar elektros vogimo fakto (nors taisyklėse tai daryti nurodoma) - rado ne to atspalvio plombą, vadinasi, žala galėjo atsirasti. Taisyklės sako: matomas ar slaptas gedimas yra pretekstas skaičiuoti žalą. Aš klausiu: tikrą ar įsivaizduojamą?
Nors čia pat Administracinis teismas pripažįsta, kad vartotojas turi atlyginti tokio dydžio nuostolius, kuriuos patyrė tiekėjas realiai, kad pagal šias taisykles tiekėjui nėra leidžiama remtis tik tikėtinos žalos paskaičiavimu.
Realybėje vartotojo niekas neklausia ir neklauso – užrašė akte „įtariama, kad plomba galėjo būti pažeista“, mokėk.
Administraciniam teismui, pasirodo, svarbu ne tai, ar pats vartotojas pažeidė prietaisą ir vogė, o tai, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais ir imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto.
Tik va, prietaisai tai tiekėjo…Taisyklėse yra netgi prievolė tiekėjui tais prietaisais pasirūpinti. Bet tiekėjas sutartimi primeta visas šias prievoles vartotojui, sau pasilieka teisę… drausti saugiai užrakinti prietaisus, pasilieka sau teisę ateiti tikrinti tada, kai jam patogu, o ne tada kai priverstinis prietaisų savininkas šalia.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dar 2006 m. pripažino, kad elektros energijos tiekėjų tipinėse sutartyse yra vartotojų atžvilgiu nesąžiningų sutarties sąlygų!
Taigi, jei vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti įrenginių tvarkingumą ir nedelsiant informuoti tiekėją, Administracinis teismas pripažįsta, kad toks elgesys gali padaryti tiekėjui žalą…
Tiesa, Administracinis teismas sako, kad dėl padarytos žalos atlyginimo tiekėjas turi kreiptis į teismą. Bet, realybėje tiekėjas kuo ramiausiai žalą atgauna pats – pirma užpila grasinančiais laiškais geranoriškai susimokėti, po to pagrasina atjungti elektrą.
Ir dar… Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jei įpareigotas asmuo kaltas… bet, sistemiškai aiškinant, ši adata kažkodėl dingsta vartotojo pareigų ir prievolių kupetoje.
Administracinis teismas mano, kad dabartinis teisinis reguliavimas išlaiko vartotojų ir tiekėjų interesų pusiausvyrą ir apgina (!) kitų vartotojų interesus… neva tai atgraso nuo vagysčių. Esą tada elektros tiekėjas, nepatirdamas nuostolių, nedidins kainos visiems. Klausimas, o gavęs iš menamų nuostolių (nesant prievolės nuo jų mokėti mokesčius) milijoninius pelnus, ar tiekėjas sumažins visiems vartotojams kainas? Ne, išsimokės fantastinius atlyginimus!
Peršasi baisi mintis, kad sveiku protu, sakančiu, jog vartotojas negali privogti elektros už keliasdešimt metų į priekį, Administracinis teismas nesivadovauja. Atrodo, kad Teismas tiki, jog vartotojas visada kaltas. Ir ne mums, mirtingiesiems, spręsti, ar Teismas teisus.