Nuo 1993 metų dėl prezidento posto iš viso kovojo 38 kandidatai. Du ir daugiau kartų sėkmę per prezidento rinkimus bandė penki kandidatai. Du kartus prezidento rinkimuose dalyvavo Artūras Paulauskas, Kazys Bobelis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, tuo metu treji rinkimai, skaičiuojant su būsimaisiais, - K.Prunskienės bei dabartinio prezidento Valdo Adamkaus "sąskaitoje".
Šiuose rinkimuose iš kandidatų vienintelė K.Prunskienė turi dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties.
Prezidentas renkamas 5 kartą
Pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo prezidentą Lietuva rinko 1993 metų vasario 14 dieną, tąkart juose dalyvavo du kandidatai - Algirdas Brazauskas bei Stasys Lozoraitis. Iš viso rinkimuose dalyvavo 78,6 proc. rinkėjų, prezidentu jau pirmajame ture išrinktas A.Brazauskas, surinkęs 60,1 proc. rinkėjų balsų, už S.Lozoraitį balsavo 38,1 proc. rinkėjų.
Antrą kartą prezidentas rinktas 1997 metais. Tuomet, kaip ir dabar, dėl valstybės vadovo posto rungėsi septyni kandidatai: Valdas Adamkus,V.P.Andriukaitis, K.Bobelis, Vytautas Landsbergis, A.Paulauskas, Rolandas Pavilionis, Rimantas Smetona. Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko A.Paulauskas (44,73 proc.), antras liko V.Adamkus (27,56 proc.), tačiau antrajame ture jis šventė pergalę, nors ir itin nedidele balsų persvara. Už V.Adamkų balsavo 49,96 proc. rinkėjų, A.Paulauskas nuo jo atsiliko vieno proc. punkto dešimtosiomis dalimis (49,22 proc.).
2002 metų prezidento rinkimai buvo rekordiniai. Tuomet dėl valstybės vadovo titulo varžėsi 17 kandidatų: V.Adamkus, V.P.Andriukaitis, Vytautas Bernatonis, K.Bobelis, Rimantas Jonas Dagys, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Algimantas Matulevičius, Vytautas Matulevičius, Rolandas Paksas, A.Paulauskas, Juozas Petraitis, Algirdas Pilvelis, K.Prunskienė, Vytautas Šerėnas, Vytautas Šustauskas, Julius Veselka. Per pirmąjį turą pirmavo V.Adamkus, surinkęs 35,06 proc. balsų, antras liko R.Paksas su 19,4 proc. balsų, tačiau antrojo turo rezultatai buvo kitokie - prezidentu išrinktas R.Paksas su 54,15 proc. rinkėjų balsų, V.Adamkus surinko 44,83 proc. rinkėjų balsų.
Tačiau R.Paksas neišbuvo visos kandencijos, po metų iš prezidento pareigų buvo nušalintas apkaltos tvarka už priesaikos sulaužymą ir šiurkščius Konstitucijos pažeidimus.
Prezidento rinkimais 2004-aisiais dalyvavo penki kandidatai: V.Adamkus, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas, K.Prunskienė. V.Adamkus pirmajame ture surinko 30,18 proc., K.Prunskienė - 20,6 proc. balsų, persvarą V.Adamkus išlaikė ir antrajame ture, surinkęs 51,89 proc. balsų, K.Prunskienė gavo 46,66 proc. balsų.
Per visus prezidento rinkimus tik kartą - 2004 metų pirmąjį turą - balsuoti atėjo mažiau kaip pusė - 48,4 proc. - rinkėjų.
Gausiausia rinkėjai prie balsadėžių ėjo per pirmuosius prezidento rinkimus 1993 metais. Tuomet savo valią išreiškė 78,6 proc. rinkėjų. 1997-aisiais pirmajame ture dalyvavo 71,45 proc., antrajame - 73,66 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Tuo metu per kitus prezidento rinkimus rinkėjų aktyvumas krito net 20-čia proc. punktų: 2002 metų rinkimuose pirmajame ture dalyvavo 53,92 proc., antrajame - 52,65 proc., 2004 metais pirmajame ture - 48,4 proc., 52,46 proc. rinkėjų.
Kuklūs rinkimai
Remiantis pradinių finansavimo ataskaitų duomenimis, šie prezidento rinkimai gali būti ir finansiškai vieni kukliausių. Kol kas kandidatų sąskaitose nėra surinkta milijono litų. Pradinių ataskaitų duomenimis, kandidatai likus 10 dienų iki pirmojo turo buvo surinkę 962 101 litą aukų, išleido 490 tūkst. 611 litų. Tuo metu per ankstesnius rinkimus bendros išlaidos svyravo tarp 6-9 mln. litų.
Lietuvoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai. Kandidatuoti gali Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Balsuoti prezidento rinkimuose galima ne tik rinkimų dieną, sekmadienį, rinkimų apylinkėse nuo 7 iki 20 valandos, bet ir iš anksto, taip pat namuose ir specialiuose paštuose, užsienyje - paštu bei diplomatinėse atstovybėse.
Išrinktu pirmajame ture laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos, sekmadienį, rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas. Jame rungiasi du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų.
Jei prezidentas nebus išrinktas šį sekmadienį, antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.