Kad Briuselis traukia mūsų politikus kaip medus mešką, seniai visiems žinoma. Neretai patys europarlamentarai prisipažįsta: darbas Europos Parlamente yra atsakingas, sunkus ir įtemptas, tačiau, norint laisviau pagyventi, galima iš esmės ir nieko nedaryti, tik užsiregistruok posėdžiuose, kad gautum didesnį atlyginimą.

Keliasdešimties tūkstančių litų atlyginimas, nemokamas skraidymas lėktuvais savaitgaliais į namus, Briuselio oro uoste pasitinkantis automobilis, išnuomotas butas Europos Sąjungos sostinės centre, daugybė kitų privilegijų.

Toks gyvenimas mūsiškiams politikams, matantiems, kas dabar dedasi Lietuvoje, atrodo tiesiog rojus. Visa bėda, kad Europos Parlamente teturime vos dvylika vietų – visiems trokštantiems ten įsikurti jų aiškiai nepakaks.

Juo labiau kad iš 264 partijų keliamų kandidatų – net 27 milijonieriai. Vien jų yra dvigubai daugiau negu Lietuvai skirtų mandatų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai viešai paskelbus kandidatų pajamų ir turto deklaracijas, paaiškėjo, kad dvylikoje iš penkiolikos partijų sąrašų yra bent po vieną milijonierių. Ne tokie jau, pasirodo, skurdžiai esame.

Pats turtingiausias kandidatas – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, valdantis daugiau negu 76 mln. litų vertės turtą. Ne ką nuo jo atsilieka beveik 50 mln. litų vertės turto užgyvenęs Liberalų sąjūdžio kandidatas Vid¬mantas Martikonis.

Apskritai daugiausia milijonierių Europos Parlamento rinkimuose yra iškėlusi Liberalų ir centro sąjunga. Iš 24 šios partijos pretendentų įsikurti Briuselyje net šeši yra sukaupę turto daugiau kaip už milijoną litų.

Tarp jų ir partijos pirmininkas Artūras Zuokas, ir etiketo žinovas, Seimo narys Arminas Lydeka, taip pat Seimo nariai Saulius Lapėnas, Žilvinas Šilgalis, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir UAB „Pramogų bankas“ direktorius Kazys Paulikas.

Po tris milijonierius į Europos Parlamentą norėtų deleguoti Darbo ir Tautos prisikėlimo partijos. Be V.Uspaskicho, milijonus valdo ir „darbiečiai“ Šarūnas Birutis bei Jonas Pinskus.

Prisikėlimo partijoje iš pretenduojančiųjų turtingiausias – UAB „Karališkas tigras“ vadovas Mečislovas Subelis, deklaravęs daugiau kaip 5 mln. litų vertės turtą. Taip pat milijoninį turtą valdo Tarptautinės šeimos asociacijos prezidentė Nina Barbora

Evans. Po du milijonierius kandidatų į Europos Parlamentą sąrašuose įregistravo Tėvynės sąjunga, „Frontas“, Tvarka ir teisingumas, Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija bei Žemaičių partija.

Po vieną milijonierių į Europos Parlamentą norėtų išsiųsti Lietuvos valstiečiai liaudininkai bei Pilietinės demokratijos partija. Ir tik aštuoni iš daugiau kaip pustrečio šimto pretenduojančiųjų į mandatus tikina neturintys turto nė už litą, o vienas – įbridęs į milijonines skolas.

Ar pavyks jiems įsikurti Briuselyje? Jei Lietuvos Prezidento rinkimuose neprireiktų antrojo turo, sunku pasakyti, kaip susiklostytų Europos Parlamento rinkimai. Ar daug žmonių į juos suplauktų?

Į kiekvienus Europos Parlamento rinkimus ateina vis mažiau balsavimo teisę turinčių žmonių. Naujausiais duomenimis, šiemet tikimasi maždaug 37 proc. rinkėjų aktyvumo.

2004-aisiais šiuose rinkimuose lietuviai buvo aktyviausi tarp naujųjų Europos klubo šalių. Tada mūsų rinkėjų aktyvumas siekė 48,38 proc. Dabar šis procentas gali būti sunkiai įveiktas.

Praėjusi penkerių metų kadencija parodė, kad kai kurie mūsų išrinktieji Briuselyje tiesiog dingo. Išskyrus Vytautą Landsbergį, Justą Vincą Paleckį, Laimą Andrikienę, dar vieną kitą europarlamentarą, apie likusiuosius žinių nedaug.

Ne kaži ką rasi ir šiaip jau gana informatyviuose Europos Parlamento internetiniuose puslapiuose, kurie kol kas daugeliui kaimuose gyvenančių rinkėjų yra „nežinoma žemė“.

Nesunku prognozuoti, kad nemaža dalis rinkėjų į šiuos rinkimus paprasčiausiai numos ranka.

Gyvenimas parodė, kad toli gražu ne visų mūsų išrinktųjų balsas Briuselyje buvo išgirstas. Nieko nuostabaus, kad ir dabar vieni politikai ten eina tikėdamiesi geresnio gyvenimo, kiti – įgyti teisinio neliečiamumo ir savotiškai pasislėpti nuo teisingumo, treti – be turimų pinigų įgyti didesnės įtakos ir pripažinimo.

Ar tai reiškia, kad Europos Parlamento rinkimai mums yra visiškai nesvarbūs ir galime į juos net neiti? Tikrai ne.

Europarlamentas – vienintelė nuo 1979 m. piliečių tiesiogiai renkama ES institucija, šiuo metu atstovaujanti beveik pusei milijardo europiečių. Jei norime turėti savo balsą Europoje, turime ten pasiųsti to vertus atstovus, kurie ateinančius penkerius metus kurs Europos ateitį, ir nebūtinai vien milijonierius.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją