Būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos dk Augustas II, dėl savo jėgos – rankomis lankstydavo pasagas – pramintas „Stipriuoju“, gimė 1670 05 12 Drezdene, Saksonijos elektoriaus Jono Jurgio III Vetino ir Anos Zofijos Oldenburg šeimoje. Turėjo vyresnįjį brolį Joną Jurgį, todėl ruoštas ne krašto valdymui, bet karinei karjerai. 1693 vedė Bayreuth markgrafo dukrą Kristiną Eberhardyną, su kuria 1696 susilaukė sūnaus Fridricho Augusto. 1694 mirus broliui, tapo Saksonijos elektoriumi.
1696 po Jono Sobieskio mirties atsilaisvinus Abiejų Tautų Respublikos sostui, Fridrichas Augustas iškėlė savo kandidatūrą. Nors Respublika silpo ir valdovo reikšmė joje mažėjo, atsirado net 18 kandidatų, pretendavusių užimti sostą. Stipriausi pasirodė trys: be sakso, Prancūzijos kandidatas Pranciškus Liudvikas kunigaikštis de Conti bei Sobieskio sūnus Jokūbas. Dėl sosto teko pakovoti ir jį pavyko gauti Saksų dinastijos atstovui. 1697 06 27 Fridrichas Augustas išrinktas Respublikos karaliumi, o 09 15 Krokuvoje karūnuotas. Prieš tai būsimasis valdovas perėjo iš liuteronizmo į katalikybę. Sekdamas XVI a. Abiejų Tautų Respublikos tradicija, pasivadino Augustu II. Tapęs valdovu, tikėjosi sustiprinti valdovo valdžią ir savo padėtį tuo pačiu.
Valdymo pradžioje 1699 jam gana palankiomis sąlygomis pavyko baigti Respublikos karą su Turkija, tačiau 1700 Saksonija su Švedija pradėjo Lietuvai nesėkmingą ir alinantį Šiaurės karą. Lietuvos vidaus politikoje tuo metu vykdė dviprasmiškus veiksmus Sapiegų ir jiems priešiškų grupuočių konflikte, o tai privedė prie vidaus karo įvykių 1700. 1704 prošvediškų jėgų buvo priverstas atsisakyti Respublikos sosto ir pripažinti Stanislovą Leščinskį. Tačiau slapta ruošėsi sugrįžti. Palankios sąlygos susiklostė po švedų pralaimėjimo rusams Poltavos mūšyje. 1709 rudenį jo valdžia buvo atkurta.
Tolesnis jo valdymas dėl bandymų užkrauti Saksonijos karo su Švedija naštą Respublikai susilaukė priešiškumo. 1715 Lietuvos DK kilo antisaksiška generalinė konfederacija. Konfliktas tiek Lietuvoje tiek Lenkijoje sureguliuotas tarpininkaujant Rusijai. Didesnio Rusijos kišimosi pavyko išvengti 1719-1720. Nuo to laikotarpio iki gyvenimo pabaigos Fridrichas Augustas II vykdė „švelnaus valdymo“ politiką. Iš Respublikos išvedus rusų kariuomenę, siekta atkurti kraštą, neutralizuoti kaimynų kišimąsi į jo vidaus reikalus. Paskutiniuoju gyvenimo periodu valdovas pasižymėjo grandioziniais architektūriniais sumanymais Saksonijoje ir Varšuvoje. Lietuvoje jo statybinė veikla apsiribojo Gardino pilies remontu. Pirmasis saksų dinastijos atstovas garsėjo teatro mecenavimu, rinko įvairias meno ir keistenybių kolekcijas.
Valdovas mirė Varšuvoje 1733 02 01, sekančiais metais palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija