A. Butkevičius, be kita ko, prisipažįsta, jog Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje rėmė Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, būsimuosius konservatorius, o į socialdemokratų pusę pasuko susidūręs su ne visiškai teisėtais ir teisingais Vilkaviškio rajono savivaldybės politikos kuluarais. Politikas puse lūpų užsimena ir apie nusivylimus, patirtus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose, tačiau jų nesureikšmina, mat viskas liko praeityje.
Laisvalaikis parduotas sportui ir muzikai
Pasakodamas apie mokyklos laikus, praleistus Šeduvoje, A. Butkevičius sako pirmūnu nebuvęs, bet visuomet mokęsis tikrai gerai, o visą laisvalaikį skirdavęs sportui bei muzikai – fizines jėgas atiduodavo imtynių salėje, dvasines – muzikos mokykloje, vėliau rajono pučiamųjų orkestre. Tačiau galiausiai viršų šioje talentų kovoje paėmė sportas – A. Butkevičius net yra tapęs moksleivių spartakiados čempionu.
„Nuo devintos klasės muzikos mokyklos nebelankiau, tik dalyvaudavau, jeigu reikėdavo, orkestro repeticijose ir koncertuose, bet didesnis dėmesys jau buvo skiriamas sportui“, - DELFI pasakojo politikas.
Klausiamas, kaip sekėsi mokytis mokykloje, A. Butkevičius iškart pasakoja apie matematiką, mat šis dalykas jam buvo labiausiai prie širdies. Tačiau politikas teigia, jog mokykla, kaip ir muzika, taip pat turėdavo konkuruoti su sportu, tad mokymosi rezultatai priklausydavo nuo mokslams skiriamo laiko.
„Pradinę mokyklą baigiau vien tik penketais (aukščiausias pažymys penkiabalėje vertinimo sistemoje – DELFI). Aišku, po to viskas priklausydavo nuo to, ar yra noras mokytis. Jeigu noras būdavo, tai ir pažymiai būdavo labai geri, bei jeigu per daug nukrypdavau į sportą, tai, žiūrėk, vidurkis jau krenta iki 4,2 ir panašiai. Galiu pasakyti, kad neturėjau savybės būtinai būti penketukininku, bet tarp lyderių buvau visą laiką“, - pasakojo socialdemokratų lyderis.
Dėl dvejeto iš geometrijos suskaudo širdį
A. Butkevičius, kaip ir daugelis mokinių, yra gavęs ir dvejetų, tačiau, kaip pats sako, širdį labiausiai suskaudo dėl dvejeto iš geometrijos, mat tai dalykas, kuris patiko ir sekėsi.
„Keista, galvoji, kad esi geras matematikas ir uždavinius gali išspręsti pasitelkęs loginį mąstymą. Atsimenu, taip širdį suskaudo, kai iš geometrijos kontrolinio parašė dvejetą. Buvo du uždaviniai, aš paprasčiausiai sumaišiau taisyklę, pritaikiau ne tą formulę ir automatiškai atsakymas buvo neteisingas“, - prisiminė socialdemokratų lyderis.
Dar vieną dvejetą A. Butkevičius, kiek pamena, yra gavęs iš istorijos septintoje klasėje. Politikas pasakoja, jog istorijos mokėsi pas griežtą mokytoją, kuri buvo puikiai perpratusi mokinių mąstymo subtilybes. Pasak A. Butkevičiaus, per vieną istorijos pamoką buvo pakviestas atsakinėti ir gavo penketą, tad nutarė, kad kitą pamoką atsakinėti tikrai neteks.
„Klasėje buvo 36 mokiniai, tai aš nusprendžiau, kad manęs kitą pamoką nekvies. O ji paima ir pakviečia. Labai principinga mokytoja buvo, specialiai, matyt, gaudydavo. Aš ten turėjau žemėlapyje kažką nuspalvinti ar valstybes parodyti, tai, aišku, nemokėjau ir iš karto gavau dvejetą“, – prisiminė A. Butkevičius. – „Ji sakydavo, kad mėgsta gaudyti mokinius, besinaudojančius savo gabumais, bet pritinginčius nuolatos dirbti “.
Klausiamas, kaip sekėsi dėlioti mintis lietuvių kalbos pamokose, A. Butkevičius sako, jog gramatika visad buvo stipresnioji pusė, tuo tarpu rašyti rašinėlių jam esą nelabai sekėsi, mokytoja vis ragindavo daugiau padirbėti, skaityti knygas ir taip mokytis reikšti mintis sklandžiau.
Bardavosi su seserimis
Politikas pasakoja, jog vaikystėje buvo gana kategoriškas, kartais pykdavęsis su dviem seserimis, mat jos savo brolį skųsdavo tėvams - esą šis nepadeda nudirbti ūkio darbų kaime. Pasak A. Butkevičiaus, vasaros atostogų metu visa šeima laiką leisdavo ne Šeduvoje, o kaime, tad ūkio darbų čia netrūkdavo.
„Kai grįždavom į kaimą, tai reikėdavo dirbti ūkiškus darbus, o mes ginčydavomės, kas kokį darbą turi dirbti.
Sunkiausias darbas buvo ravėti runkelius“, - pamena A. Butkevičius.
Anot jo, pasiskirsčius darbais, jis stengdavęsis viską greitai atliki ir dumti pabendrauti su jaunimu arba pažaisti futbolo. „O jos (seserys – DELFI) pradėdavo šaukti ir skųsti, kad joms nepadedu. Tai tėvai mane vėl pristatydavo prie darbų“, - juokiasi politikas.
Su žmona panašūs ne tik būdu, bet ir bruožais
Politikas juokauja, kad studijų metais nieko ypatingo neįvyko, nes anksti vedė. A. Butkevičius studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, vėliau Kauno technologijos universitete (KTU) 1995 m. įgijo vadybos magistro laipsnį. Ištikimybę savo žmonai Janinai politikas prisiekė po antro kurso.
Klausiamas, kuo žmona jį sužavėjo, A. Butkevičius sako, jog tuomet Janina jam pasirodė graži, nuoširdi, mokėjo bendrauti, visuomet turėjo savo nuomonę ir ją išsakydavo. „Nėra, kad būtų ypač drąsi, eitų į viešumą, tačiau bendraujant tarpusavyje pamatai, jog turi savo nuomonę, visada ją pasako. Pavyzdžiui, man pasako, ką aš klaidingai darau. Kartais labai kritiškai pasako“, - pasakojo politikas.
Anot A. Butkevičiaus, jie su sutuoktine yra labai panašūs savo charakteriu, nes abu yra šeimos žmonės, kuriems gera kartu būti namuose, nesinori eiti į renginius.
„Esam vienas prie kito prisirišę. Jeigu kažkur išvykstu, užtrunku, tai visuomet paskambinu. Pavyzdžiui, dabar kai daug važinėju po rajonus ir miestus, tai po renginio ar susitikimo paskambinu, kad jau išvažiuoju ir grįšiu už tiek ir tiek laiko“, - sako į prezidentus kandidatuojantis politikas.
Aplinkiniai, pasak A. Butkevičiaus, tarp jo ir žmonos Janinos įžvelgia ir išorinių panašumų: „Ne vienas žmogus yra taip pasakęs, kad net bruožai panašūs“.
Patyrė nusivylimų savoje partijoje
Į politinę veiklą A. Butkevičius pasuko iškart Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nors dar prieš tai 1985-1988 m. buvo ir Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) nariu. Praėjus metams po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, A. Butkevičius buvo išrinktas į Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą, tapo rajono valdytojo pavaduotoju, atsakingu už ekonomiką ir finansus – šiuolaikiniais terminais tariant, vicemeru.
Dabartinis socialdemokratų lyderis prisipažįsta, kad tais laikais rėmė Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, arba būsimuosius konservatorius, o socialdemokratų pusėn pasuko susidūręs su tuometinių politikų nesąžiningumu, be to, draugavo su profesoriumi Aloyzu Sakalu – vienu iš LSDP įkūrėjų.
„Kai buvo atkurta nepriklausomybė, Sąjūdžio tarybos branduolys pradėjo spausti kai kuriuos savivaldybių darbuotojus, tame tarpe ir mane, kad, pavyzdžiui, atleisčiau Joną, o jo vieton priimčiau Petrą. Vieną dieną aš pasakiau, kad politinio biuro laikai pasibaigė ir užsitraukiau labai didelę rūstybę, norėta mane atleisti“, - pasakojo A. Butkevičius, nors pripažino, kad kaltinti šiuo atveju reikia ne Sąjūdį, o konkrečius žmones.
Politikas neneigia nusivylimų patyręs ir Socialdemokratų partijoje, kuri 2001 m. susijungė su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). A. Butkevičius sako, jog 2005 m. buvo spaudžiamas nepalikti finansų ministro posto tuometinėje Algirdo Brazausko Vyriausybėje.
Apie partijos lyderių pageidavimą jam užsiminė kai kurie partijos bičiuliai – jie leido suprasti, jog neįvykdęs reikalavimo atsiimti atsistatydinimo pareiškimą A. Butkevičius gali tapti „politiniu lavonu“.
„Tai buvo pasakyta ne iš partijos vadovų, bet iš kai kurių partijos narių, kurie sakė esantys įgalioti aukštesnių asmenų. Sakė, jeigu neatsiimu pareiškimo, tai esu pasmerktas ir būsiu politinis lavonas. Tačiau aš vis tiek atsistatydinau 2005 m. gegužės mėn. Tą patį mėnesį vyko mūsų partijos suvažiavimas ir aš nebebuvau perrinktas partijos pirmininko pavaduotoju“, - sakė A. Butkevičius.
Mėgsta skaityti
Nors pastaruoju metu laisvalaikio politikas turi nedaug, mat dalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau laisvalaikį sako leidžiantis arba su šeima, arba prie knygų. Pasak A. Butkevičiaus, su žmona Janina ir dukra Indre visi kartu mėgsta laisvalaikį leisti sporto klube, tik dukrai labiau patinka raumenis lavinti treniruokliais, o žmonai – plaukioti baseine.
Politikas sako, kad prieš prasidedant rinkimų kampanijai daug laiko praleisdavo ir prie knygų. Knygos A. Butkevičių ypač gelbėjo po nelaimės, kai praėjusiais metais autoavarijoje žuvo politiko sūnus Martynas. „Po nelaimės tik knygos ir darbas mane gelbėjo. Ir dabar jas skaitau, bet per rinkiminę kampaniją laiko nėra“.
A. Butkevičius skaičiuoja, kad paprastai per parą, įskaitant dalyvavimą televizijos laidose, dirba apie 12-16 val. – keliasi 6 val. ryto, po valandos jau būna darbe, o gulasi apie 23 val. Klausiamas, ar netrūksta miego, politikas teigia, kad kartais trūksta, bet didelės bėdos dėl to nemato.
Miego trūkumą A. Butkevičius sako pajaučiąs įtemptos diskusijos metu, mat tuomet aštriau reaguoja į oponentų pasisakymus ar kaltinimus: „Jaučiasi, kad viduje greičiau viskas užverda, tokia įtampėlė atsiranda greičiau“.
Tačiau politikas sako vengiąs kelti toną, nors gyvenime būta visokių nesusipratimų – ir užšaukdavo, ir toną pakeldavo, nors vėliau gailėdavosi. Klausiamas, ar lengvai gali atsiprašyti, A. Butkevičius teigia, kad sulaukus vyresnio amžiaus (politikui lapkritį sukaks 51 metai) daug kas tapo įmanoma, nes sušvelnėjo charakteris.
„Vaikystėje negalėdavau (atsiprašyti – DELFI), dabar galiu. Anksčiau toks užsispyręs, „skorpioniškas“ būdavau ir nežinau, kodėl. O dabar ne, su metais stipriai pasikeičiau. Dabar kiti žmonės sako, kad aš drovus, kuklus. Kai vaikystę prisimenu, tai nebūdavau iš tokių“, - sakė A. Butkevičius.