Dar vasario mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija
numatomų universitetinių bakalauro studijų krepšelių dydžių metams „lubas“. Jos, dar vadinamos norminėmis studijų kainomis, parodo, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti. Daugiausia valstybė pareiškė mokėsianti už pilotų ir muzikų rengimą - šių specialybių studijų krepšelis sieks iki 18 854 litų. Pigiausiai valstybei atsieis humanitarinių ir socialinių mokslų studentų rengimas - 4031 Lt.

Studijų krepšelio negavę, tačiau studijuoti mokamose vietose sutinkantys studentai, mokėtų visą nustatytą konkrečių studijų kainą. Šią kainą turi nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Aukštoji mokykla už mokamas studijas galės prašyti daugiau, nei leidžia krepšelio „lubos“.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne kartą yra raginęs aukštąsias paskelbti studijų kainas, tačiau didžiosios iki šiol tyli.

Vienas pirmųjų savo kainas paskelbė Šiaulių universitetas. Čia Technologijos, Gamtos mokslų fakulteto studijų programos kainuos 8 060 Lt, filologijos studijos Humanitariniame fakultete – 6 500 litų per metus. Pasirinkę kūno kultūrą, specialiąją pedagogiką, matematiką, per metus mokės beveik 5 500 litų. Mažiausiai reikės mokėti pasirinkusiems kai kurias Socialinių mokslų fakulteto ir Humanitarinių mokslų fakulteto studijų programas.

Vilniaus pedagoginiame universitete brangiausiai – 5755 Lt už semestrą - kainuos ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijos. Pigiausios studijos kainuos 2015 Lt per semestrą – tiek teks mokėti, pavyzdžiui, už istorijos, socialinės pedagogikos, filosofijos studijas.

Aukštosios save laiko sistemos įkaitais

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris Arūnas Komka aiškina, kad Mokslo ir studijų įstatymo dar nepasirašė prezidentas, įstatymas nepaskelbtas „Valstybės žiniose“, tad universitetai šiek tiek ir lūkuriuoja. „Mes irgi nesame baltos varnos“, - teigė VGTU kancleris.

Pasak A. Komkos, numatyta, kai kur universiteto nustatytos kainos skirsis nuo norminių, kai kur – nesiskirs. Jos dar turės būti svarstomos Senate. „Mes esame tos sistemos įkaitais – įstatymas priimtas vėlokai, žaidimo taisyklės pakeistos šiek tiek prie vėlai prieš priėmimą. Mano siūlymas buvo padaryti tam tikras išlygas, netaikyti įstatymo šįmet, tačiau buvo priimtas politinis sprendimas taikyti nuo šių metų. Ne mes kalti, man atrodo“, - kalbėjo A. Komka.

Pasak jo, studijų kainos bus paskelbtos kitą savaitę.

„Kol norminės kainos nėra patvirtintos, mes ir neskelbiame. Faktiškai bendros nuostatos Senato komisijoje svarstytos, galutinai mes jas paskelbsime, kai bus patvirtinti projektai“, - aiškino Vilniaus universiteto (VU) Studijų direkcijos direktorė Jūratė Karaliūnienė.

Pasak J. Karaliūnienės, Senato nutarime numatyta laikytis norminių kainų, išskyrus kai kurias išimtis. Išimtys numatytos daugiausia socialiniuose moksluose – čia studijų kaina bus truputį didesnė nei norminė kaina.

Anksčiau planuota kainas mokamose vietose paskelbti iki gružės 1-osios, tačiau, aiškina VU atstovė, ilgai užsitęsė įstatymo svarstymas Seime, dar nepatvirtinti poįstatyminiai aktai. „Mes dar irgi laukiame, juk mokėti dar nereikia, registracija dar neprasidėjo“, - kalbėjo J. Karaliūnienė. Studijų kainas VU žada paskelbti prasidėjus dokumentų priėmimui į aukštąsias mokyklas. Tai turėtų nutikti kitą savaitę.

Studentai ragina nedelsti

„Jie neskelbia, nes Vyriausybė nustatė normines kainas. Universitetai jas žino, bet laukia, kada prezidentas pasirašys įstatymą ir jis bus išspausdintas „Valstybės žiniose“. Kelis kartus keitė, keitė, tad dabar universitetai ir laukia“, - aiškino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininko pavaduotojas, Kauno technologijos universiteto docentas Saulius Raila.

Pasak S. Railos, kainas turi tvirtinti Senatai, tad negali jų 10 kartų nešioti į Senatą motyvuodamas, kad kainos pakeistos. Jis primena, kad dar neišspręsta ir studijų kreditavimo sistema – su bankais tartis nepabaigta.

„Abiturientų noras maksimaliai greitai žinoti stojimo galimybes, o kartu ir kainą, yra visiškai pagrįstas, suprantamas“, - DELFI sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak jo, pirmiausia į tai turėtų atsižvelgti už teisės aktų parengimą atsakingos valstybės institucijos, o aukštosios mokyklos kaip įmanoma aktyvau ir aiškiau turėtų formuluoti savo poziciją dialoge su valdžios institucijomis. D. Dikšaitis įsitikinęs, kad studijų kainoms skelbti nebūtina laukti formalaus patvirtinimo.

„Aukštosios mokyklos tai turi padaryti atsižvelgdamos į valdžios institucijų sudarytas sąlygas ir priimtas naujas taisykles, tačiau ne manipuliuodamos ir ne žaisdamos rinkos žaidimus, kurie gali būti jiems kaip pretekstas delsti. Negalima laukti, kol kas nors pirmas paskelbs, viliantis spėti pakoreguoti savo skaičius“, - teigė LSS prezidentas.