Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas artėjančius rinkimus į EP, T. Janeliūnas sakė, kad piliečiams 15 į EP besitaikančių partijų yra gal netgi per didelis pasirinkimas, nes realiai mandatus pasiskirstys tik kokios 5 partijos. Politologo teigimu, kol kas nesimato požymių, kad partijos intensyviai ruoštųsi artėjančiai rinkimų kampanijai, o kandidatai menkai težinomi. Aktyviau galbūt ruošiasi tik tos partijos, kurios iškėlė savo kandidatus Prezidento rinkimuose. Anot politologo, taip jos sieks sustiprinti partijos pozicijas Europarlamento bei pačiuose Prezidento rinkimuose.
"Didesnė dalis partijų neypatingai ruošiasi. (...) Pastebima tendencija, kad net ir stipresnėms partijoms šitie Europarlamento rinkimai yra tarsi paskatinimas suteikti savo politiniams lyderiams ar buvusiems politiniams lyderiams galimybę pasitraukti iš aktyvios politikos ir turėti solidų politinį postą EP, kas labiau primintų užtarnauto posto suteikimą. Ypač tiems lyderiams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebenori ar nebegali aktyviai dalyvauti Lietuvos politikoje", - Eltai sakė politologas.
Beviltiškomis laikytinos ir mažų partijų galimybės siųsti savo narius į EP. Politologas abejoja, ar jos sugebėtų peržengti 5 proc. rinkimų barjerą. Be to, tai dar negarantuotų mandato.
"Realiai mandatą gali gauti partijos, surinkusios 6-8 proc. balsų skaičiuojant kvotas. Vadinasi, tų partijos, kurios peržengs 6 proc., yra labai nedaug. Visoms kitoms, gerai nepasirodžiusioms Seimo rinkimuose, galimybės tikėtis, kad jos galėtų kaip nors atgauti populiarumą šiose rinkimuose, manyčiau, yra dar mažesnės. (...) Greičiausiai dabartinės parlamentinės partijos turi iš esmės dideles galimybes deleguoti savo narius į EP", - sakė VU TSMPI docentas.
Įvertindamas EP rinkimų svarbą Lietuvoje, T. Janeliūnas teigė, kad visuomenei mažai rūpi šie rinkimai. Anot politologo, žmonių pasyvumą lemia tai, kad tautiečiams europarlamentarų veikla yra miglota, dažnas apskritai nežino, ką veikia EP, kokios jo funkcijos visos Europos Sąjungos (ES) politinėje sistemoje. Būtent tai žmonėms trukdo suvokti, ko tikėtis, reikalauti iš europarlamentarų, ką jie gali nuveikti Briuselyje ir kokią įtaką ES sprendimuose gali turėti Lietuvos balsas.
Be to, pasak T. Janeliūno, jeigu per pirmąjį Prezidento rinkimų turą gegužės 17-ąją būtų išrinktas šalies vadovas, rinkimai į EP būtų neaktyvūs.
"Aktyvumas būtų žymiai mažesnis nei rinkimuose į Seimą. Jeigu iš tikrųjų antrojo Prezidento rinkimų turo nebus, partijoms reikės pasistengti pritraukti rinkėjus eiti balsuoti po 3 savaičių dar į kitus rinkimus. Aišku, tai gali iškraipyti tuos galutinius rezultatus, nes kuo mažesnė dalis dalyvauja rinkimuose, tuo proporciškai daugiau mandatų gauna tos stipresnės partijos, kurios jau gali pasiskirstyti kvotas", - prognozavo jis.
EP rinkimuose pageidauja dalyvauti 15 partijų, primena ELTA.
Pareiškinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai yra įteikusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų ir centro sąjunga, "Fronto" partija, Tautos prisikėlimo partija, Valstiečių liaudininkų sąjunga, tautinė partija "Lietuvos kelias", Pilietinės demokratijos partija, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, Lietuvos centro partija, Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų ir Žemaičių partijos.
Gegužės 8 dieną VRK oficialiai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų sąrašą, prasidės rinkimų agitacijos kampanija.
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks birželio 7 dieną. Lietuva rinks 12 europarlamentarų.