M. Radvila Juodasis jaunystę praleido Žygimanto Senojo dvare Krokuvoje, greta būsimojo karaliaus Žygimanto Augusto. Nuo 1544 prasidėjo jo karjera, gavo pirmąją Lietuvos DK didžiojo (žemės) maršalkos pareigybę ir Šiaulių seniūniją. Pozicijas sustiprino 1547-1551 per Žygimanto Augusto ir didiko pusseserės Barboros Radvilaitės vedybas. Nuo 1547 pab. kunigaikščių titulus gavusių Radvilų: Juodojo ir jo pusbrolio Mikalojaus Radvilos Rudojo triumfu tapo Barboros Radvilaitės karūnacija 1550. Didikas ta proga gavo aukščiausias Lietuvos DK– Lietuvos DK kanclerio bei Vilniaus vaivados pareigybes. Ištisą dešimtmetį buvo pagrindiniu valdovo patarėju, Lietuvos DK vidaus bei užsienio politikos formuotoju. Anot popiežiaus pasiuntinio Giovani Lippomano, Radvila „buvo viskas karaliui: patarėjas, kancleris, maršalka ir ištikimas draugas, su kuriuo valdovas puotauja“.

Apie šio asmens išskirtinumą byloja nuveikti darbai. 1555-1556 didikas vadovavo valakų reformos projekto komisijai, su jo žinia vyko II Lietuvos Statuto rengimas. Buvo puikus diplomatas: nemažai prisidėjo, kad būtų pripažinta Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santuoka, matrimonialiniais valdovo reikalais du kartus 1547 ir 1553 lankėsi Prahoje ir Vienoje.

Pagrindinis jo gyvenimo tikslas buvo Lietuvos DK savarankiškumo išsaugojimas. Tam sutelkė savo jėgas ir didžiulę energiją. Pradžioje stengėsi kiek įmanoma neutralizuoti svarbiausio Lietuvos priešo – Maskvos DK pozicijas. Apie 1554 Radvila Juodasis kartu su Žygimantu Augustu buvo Livonijos prijungimo prie Lietuvos DK plano iniciatorius. Tačiau prasidėjusio Livonijos karo (1557-1582) pirmasis etapas nebuvo sėkmingas Lietuvos pusei ir dėl to išsiskyrė iki tol bendraminčių Žygimanto Augusto ir Radvilos pažiūros dėl tolesnės Lietuvos ateities. Radvila Juodasis toliau nuosekliai gynė savarankiškos LDK idėją. Kaip atsvarą didikas nesėkmingai bandė sudaryti sąjungą su Švedija, o vėlesnė sutartis su Danija neatnešė didesnės naudos. 1563-1564 Varšuvos seime jis sutiko su personaline unija, paremta bendra elekcija, bendra užsienio politika ir karine sąjunga su Lenkija bei bendrais seimais.

Siekdamas didesnės negu iki tol Lietuvos nepriklausomybės nuo Lenkijos Karūnos, savo krašte matė galimybę veikti kitai, protestantų Bažnyčiai, ne katalikų. Ir religinėje plotmėje nuveikti darbai buvo ryškūs: 1553 savo Bresto spaustuvėje išleido liuteronišką katekizmą, Vilniuje įkūrė evangelikų mokyklą; Breste, o po to Nesvyžiuje – spaustuvę.

Radvila Juodasis mirė 1565 05 29 Vilniuje, savo Lukiškių dvare, po nevykusio podagros gydymo. Po jo mirties popiežiaus pasiuntinys Commendonė rašė: „Mirė žmogus, galingiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visuose tos valstybės kraštuose“.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Šaltinis
Lietuvos istorijos institutas
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją