1686 05 06 tarp Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos pasirašyta amžinoji taika

Pradedant 1678 Gardino seimu, Abiejų Tautų Respublikos užsienio politikoje vyko reikšmingos permainos. Iki 1683 nesėkmingai siekta suartėti su Austrija ir išlaikyti gerus santykius su Rusija. Padėtį koregavo atsiveriančios naujos galimybės sudaryti antiturkišką frontą, Europos šalims vis labiau pageidaujant Turkijos išstumimo iš kontinento.

1683 pasiektas susitarimas tarp Vienos ir Varšuvos dvarų, jo dėka tais pačiais metais Vienos mūšyje buvo sumušta Osmanų imperijos kariuomenė. 1684 03 05 buvo sudaryta taip vadinamoji Šventoji Lyga, kurią pasirašė Abiejų Tautų Respublika, Austrija, Venecija ir popiežiaus atstovai. Norą prisijungti prie Lygos pareiškė ir Rusija, o už tai teko „sumokėti“ Abiejų Tautų Respublikai.

Respublika ir jos vadovas – Jonas Sobieskis norėjo sąjungos su Rusija, tačiau siekta nesudaryti amžinos taikos – ko itin troško rusų pusė. Tačiau nesulaukus kitų sąjungininkų palaikymo, teko grįžti prie minėtos temos. 1686 į Maskvą atvyko didžioji Respublikos pasiuntinybė, vadovaujama Poznanės vaivados Kristupo Gžimultovskio ir Lietuvos DK kanclerio Marcijono Aleksandro Oginskio. Po įtemptų derybų 1686 05 06 pasirašyta „amžinoji taika“ ir susitarimas dėl bendrų veiksmų prieš Turkiją ir Krymą.

Abiejų Tautų Respublika galutinai pripažino Andrusovo paliaubomis nustatytas sienas: buvo prarastos Kijevo, Černigovo ir Smolensko vaivadijos; per karus į Rusiją išvežtos brangenybės, meno kūriniai, bibliotekos ir rankraščiai – viskas tapo Rusijos nuosavybe. Vienintele kompensacija galima laikyti Maskvos pažadą sumokėti 146 tūkst. rublių.

Nėra ko stebėtis, kad kai Jonas Sobieskis Lvove tvirtino „amžinąją taiką“, jo akyse pasirodė ašaros. Ši taika buvo aiškus Respublikos diplomatijos pralaimėjimas, atsisakymas nuo ankstesnės politikos bendros kovos prieš Turkiją vardan. Tačiau vargu ar turėta geresnė alternatyva?

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija