Prašydamas ištirti, ar kai kurios Civilinio kodekso 571 straipsnio (1998 metų birželio 11 dienos redakcija) nuostatos atitinka Konstituciją, į Konstitucinį Teismą kreipėsi Mažeikių rajono apylinkės teismas.

Nuo 2001 metų liepos 1 dienos Lietuvoje galioja naujas Civilinis kodeksas. Tačiau ginčai dėl iki šios datos susidariusių turtinių ir neturtinių santykių teismuose dar nagrinėjami pagal senąjį kodeksą.

Civilinio kodekso 571 straipsnyje numatyta, kad teismas pagal kreditoriaus ieškinį gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas, sudarydamas tokį sandorį, apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Jeigu skolininko su trečiuoju asmeniu sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą, tai išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą skolininkui yra nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą arba, jei tai neįmanoma - į perduoto turto vertę rinkos kaina tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Civilinis kodeksas taip pat numato, kad asmuo, sudaręs sandorį su skolininku, sandorį pripažinus negaliojančiu, privalo grąžinti ne tik tai, ką gavo pagal tokį sandorį, bet ir gautas iki sandorio pripažinimo negaliojančiu pajamas tiek, kiek jos viršija išlaidas turtui išlaikyti.

Mažeikių rajono apylinkės teismui kilo abejonių, ar tokiose Civilinio kodekso 571 straipsnio nuostatose nustatytu atlygintinų sandorių pripažinimo negaliojančiais teisiniu reguliavimu nepažeistos sąžiningo trečiojo asmens nuosavybės teisės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso 571 straipsnyje įtvirtintas Actio Pauliana institutas, kuris buvo žinomas dar romėnų teisėje. Šis institutas paplito įvairiose šalyse, o nuo 1931 metų buvo įtvirtintas ir Lietuvoje. Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui ir dėl to tampa nemokus, todėl nebegali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir tuo pažeidžia kreditoriaus teises. Actio Pauliana ir yra kreditoriaus ieškinys, kuriuo jis reikalauja, kad skolininko sandoris dėl turto perleidimo trečiajam asmeniui būtų pripažintas negaliojančiu. Įvykus restitucijai, skolininkas vėl gali vykdyti prievolę kreditoriui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors Civilinio kodekso 571 straipsnyje trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas tiesiogiai nėra minimi, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręsti, ar sandorį pripažinti negaliojančiu.

Be to, pagal Civilinio kodekso 571 straipsnio 5 dalį, jeigu atlygintiną sandorį teismas pripažįsta negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą, tai asmuo, sudaręs sandorį su skolininku, gali iš pastarojo reikalauti, kad šis jam grąžintų, ką jis skolininkui sumokėjo ar davė.

Remdamasis šiais motyvais, Konstitucinis Teismas nutarė, kad Civilinio kodekso 571 straipsnio nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, informavo Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.

Visas Konstitucinio Teismo nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto tinklapyje www.lrkt.lt.