…sapnavau, kad mano kūną pervažiavo sunki veidrodinė plokštuma. Įdomu, kodėl tas avižinis dribsnis neskęsta? Visi nuskendo, o šis priešinasi – išnyra tai vienoje, tai kitoje šaukštuko pusėje. Šaukštukas sidabrinis, dubenėlis porcelianinis, o pienas galioja iki 2004 metų, nes tas, kuris galiojo iki 2003, jau sugižo.
Taip, aš šiuolaikinė moteris, niekada nebuvau miške, bet dar pamenu pieno skonį ir galiu įsivaizduoti juodųjų kopūstų eilę, prasidedančią štai čia, prie mažojo pirštuko, persiritančią per mūrinę tvorą, asfaltuotą aikštelę, kertančią sankryžą ir netikėtai pasibaigiančią ploną cinamono juostelę lėkštėje.
Labas rytas, laba diena, labanakt, cinamono lazdele, ilgakojo likimo numylėta!
Ach tu! Vos neužspringau paukščių maistu, abejotinų vizijų grandine, šaukštuku, arbatinuku, raudona servetėle…
Žavus jaunuolis, Apolonas, agatas. Lakūnas, meilužis, triufelis. Dieve, kaip nieko nenoriu, išeik, aš eisiu dar pamiegoti, sapnuoti – tave ir save, prislėgtus veidrodinės plokštumos, bet laimingus.
Laimingus, nes šiandien pabudome po monograma. Cha, cha, cha."