Nervina pažadukai
Politikas pasakoja, kad darbo EP metu patyrė, jog europarlamentaro žodis nebūtinai yra tvirtas kaip uola – esą daug politikų labai lengvai pažada ateiti į daugybę renginių ar susitikimų su delegacijomis, tačiau ne tik kad neateina, bet apie neatvykimą nepraneša.
„Labai pikta, kad žmonės pažada ir neateina. Aš juokais kartais sakau, kad jeigu MEP‘as (member of parliament - angl k.)pažadėjo atvykti į renginį, tai geriausiu atveju tai sudaro 50 proc. tikimybės, kad žodis bus ištesėtas. Per tuos penkerius metus aš jau sužinojau, kad kai kurie mano kolegos, jeigu pažada, tai tikrai padarys, ateis, o jei negalės - informuos iš anksto. O kai kuriems kolegoms pažadėti nieko nekainuoja“, - DELFI pasakojo J. Paleckis.
Socialdemokratas prisiminė, jog į EP neseniai atvyko parlamentarų delegacija iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančios Šveicarijos, planuota, kad šveicarų delegacija susitiks su penkiais europarlamentarais iš Baltijos šalių. Tačiau, J. Paleckio nusivylimui, į susitikimą atvyko tik du kviesti politikai.
„Kai svečiai iš Šveicarijos atvažiavo, tai aš taip jiems ir pasakiau: „Jeigu būsim trise, bus labai gerai, jeigu dviese – vidutiniškai, o jeigu ateis keturi iš penkių, tai čia bus vos ne stebuklas“, - juokavo EP narys.
J. Paleckį stebina ir kitos darbo EP subtilybės, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo lėtumas. Pasak jo, šešių naujųjų ES šalių narių atstovai paruošė knygą, kurios finansavimui lėšos jau yra numatytos, pati knyga visiškai paruošta leidybai – trūksta tik Socialistų frakcijos biuro palaiminimo, tačiau šiojo vis nėra.
„Mūsų vadai verčia kaltę ant techninių darbuotojų, techniniai darbuotojai − ant vadų, kad niekaip nepriima sprendimo“, - piktinosi europarlamentaras.
EP nariams – rekomendacijos, kaip elgtis su darbuotojais
J. Paleckio pasakojimu, EP nemaža šalių atstovų, kurie jaučiasi esą pranašesni už techninį personalą ir elgiasi su jais nepagarbiai. Pasak Lietuvos europarlamentaro, tokių riestanosių pasitaiko tarp lenkų bei įvairių Pietų Europos valstybių atstovų.
„Keista, kad kai kurie buvę premjerai − pavyzdžiui, buvęs Prancūzijos premjeras Michelis Rochardas, buvęs Danijos premjeras, dabar Socialistų partijos pirmininkas Poulas Nyrupas Rasmussenas arbas buvęs estų ministras pirmininkas Andresas Tarandas − yra kukliausi žmonės ir visiškai nesijaučia pranašesniais už kitus. Tuo metu kai kurie lenkai, pietinių šalių atstovai jau tokie pasipūtę... Tas jų elgesys su darbuotojais − tarsi iš aukštybių“, - piktinosi pašnekovas.
Anot J. Paleckio, tik tapus europarlamentarais jiems buvo išdalintos specialios knygelės, kuriose ne tik nurodomos „pagrindinės žaidimo taisyklės“ – kaip užsirašyti kalbėti posėdyje, registruoti pataisas, teikti peticijas, rinkti parašus už pasiūlymą – bet ir prašoma su techniniu personalu elgtis pagarbiai.
„Visose mums išdalintose atmintinėse, kai patekome į EP, parašyta, kad su EP tarnautojais reikia elgtis pagarbiai, nes jie mums padeda ir taip toliau. Tačiau tai turėtų būti savaime aišku, nors kai kuriems net priminimai nepadeda − jie vis tiek ne visai gražiai elgiasi“, - pasakojo socialdemokratas.
Per kadenciją nutiko ir gerų, ir blogų dalykų
Paprašytas papasakoti nekasdienių nutikimų, J. Paleckis prisiminė, jog EP posėdžiai ne visuomet būna ramūs ir konstruktyvūs. Pavyzdžiui, kartą, kai plenariniame posėdyje kalbėjo Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriquezas Zapatero, dalis euroskeptiškų EP narių surengė jam obstrukciją – šauksmais bei rėkimu neleido kalbėti.
Protestuojančių europarlamentarų grupę sudarė apie 40-50 asmenų, tačiau per juos ispanų politiko kalbos normaliai girdėti negalėjo daugiau nei septyni šimtai jų kolegų. Iš viso EP yra 785 vietos.
„Jų buvo nedaug 40-50, bet kadangi salės akustika puiki, o jie visomis savo gerklės pajėgomis šaukė, baubė, cypavo, švilpavo – tai triukšmas buvo kurtinantis. (...) Bet, laimei, jie neapskaičiavo, kad kalba buvo verčiama į 22 oficialias kalbas ir užsidėjus ausinės buvo puikiausiai girdėti“, - DELFI sakė J. Paleckis.
Politiko pasakojimu, obstrukciją surengusiems euroskeptikams vėliau buvo skirtos piniginės baudos, jie gavo ir papeikimus už netinkamą elgesį.
Kaip vieną malonesnių nutikimų J. Paleckis atsimena susitikimą su vienu Strasbūro EP rūmų apsaugos darbuotoju, kuris turi fenomenalią atmintį ir jau pirmaisiais kadencijos metais puikiai žinojo visų 785 europarlamentarų pavardes.
„Praėjus apytiksliai metams po išrinkimo vieną kartą einu Strasbūre, o tas darbuotojas sako: „Bonjour, monsieur Paleckis!“. Sakau „bonjour“, bet labai nustebau, kad jis mano pavardę žino. Kolega Eugenijus Gentvilas irgi sako, kad ir su juo tas apsaugos darbuotojas sveikinasi „Bonjour, monsieur Gentvilas!“, tik pavardę taria prancūziškai. Jolanta Dičkutė taip pat patvirtino, jog ir į ją kreipėsi pavarde. Pasirodo tas žmogus turi fenomenalią atmintį ir moka 785 europarlamentarų pavardes“, - nuostabos neslepia J. Paleckis.
Teko kalbėti vidurnaktį
Pasakodamas apie darbą EP, J. Paleckis sako, kad su visomis subtilybėmis ir procedūromis, kaip ir ką reikia daryti, susipažino praėjus apytiksliai metams nuo kadencijos pradžios. Iki tol, pasak jo, vyko mokymosi procesas. Politikas pasakoja, kad EP net gauti žodžio teisę plenarinio posėdžio metu nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kalbėti kartais tenka net vidurnaktį.
„Tam, kad gautum teisę kalbėti, tu turi būti akyvus komitete, aktyvus apskritai ta tema, nes kalbėti visados užsirašo tris-keturis, o kartais ir penkis, kartus daugiau žmonių negu yra skirta laiko. Tokiu atveju kalbėtojus atrenka pagal aktyvumą, pagal tai, kiek toje srityje žmogus nusimano, kiek dažnai kalba frakcijos ar komitetų posėdžiuose“, - teigia Lietuvos politikas.
J. Paleckio teigimu, prieš apytiksliai pusę metų EP atsirado naujovė, kai po visų debatų dar suteikiama žodžio teisė penkiems europarlamentarams, bet kalbėti jie gali tik po 1 minutę.
Be kita ko, pasirodo, kad iki nakties posėdžiauja ne tik Lietuvos Seimas - iki vidurnakčio vyksta ir EP plenarinės sesijos Strasbūre. Tokie „naktiniai“ posėdžiai vyksta vieną savaitę per mėnesį – pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais. Ketvirtadieniais posėdžiaujama kiek trumpiau.
„Posėdžius mes baigiame apytiksliai vidurnaktį ir ne kartą man teko kalbėti tokiu laiku, kai Lietuvoje jau yra 1 val. nakties. Šiaip debatams galima neužsirašinėti, bet, jeigu tave domina tema ir manai, kad tai svarbu, tuomet lauki savo eilės“, - pasakojo europarlamentaras.
Komitetų ir frakcijų posėdžiai vyksta Briuselyje, jie taip pat nėra ištęsti iki nakties, bet, remiantis J. Paleckio žodžiais, dažnai trunka iki 20-21 val. vakaro.
EP iš viso dirba trijose vietose: Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre. Liuksemburge yra parlamento administracinės įstaigos, plenarinės sesijos vyksta Strasbūre, kartais Briuselyje. Komitetai bei frakcijos posėdžiauja Briuselyje.