Jį praėjusių metų pabaigoje atliko Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras.

Tyrimą apie romus švietimo ir darbo rinkos sankirtoje departamentas inicijavo siekdamas išnagrinėti šios etninės grupės atstovų adaptacijos ir integracijos į Lietuvos visuomenės gyvenimą veiksnius bei atskleisti romų iki 29 metų socializacijos veiksnius.

Nuo lapkričio iki gruodžio skirtingose Lietuvos vietovėse buvo apklaustas 231 romas ir 53 ekspertai (socialiniai pedagogai, mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai įvairių organizacijų, įstaigų atstovai, susiduriantys su besimokančiais romais).

Mokytis trukdo kalbos barjeras ir socialinių įgūdžių stoka

Kaip atskleidė tyrimas, pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis romų vaikų įgyja pradinį išsilavinimą ir įveikia dalį pagrindinio išsilavinimo. Padaugėjo romų, kurie mokosi 5-7 klasėse. Vidutiniškai romai mokykloje mokėsi 6-7 metus ir baigė 5 klases. Ketvirtadalis apklaustųjų mokėsi tik pradinėje mokykloje ir baigė 1-4 klases.

Dauguma romų neturi nei vidurinio, nei pagrindinio išsilavinimo. Trečdalis respondentų lankė vidurinę mokyklą, tačiau baigė ne daugiau nei 8 klases. Tik 17,3 proc. jų baigė 9 ar daugiau bendrojo lavinimo mokyklos klasių. Penktadalis visai nelankė bendrojo lavinimo mokyklos ir nėra baigę nė vienos klasės.

Anot tyrėjų, didesnė dalis vaikų, priešingai nei jų tėvai, mokyklą pradeda lankyti laiku. Tiesa, net trečdalis jaunesnių nei 18 metų apklaustųjų mokyklą pradėjo lankyti sulaukę 10-ies ar vyresni. Kuo vėliau romų vaikai pradeda lankyti mokyklą, tuo mažiau klasių jie baigia. Egzistuoja savotiškas „modelis“, pagal kurį šeimoje vaikai į mokyklą išleidžiami tam tikro amžiaus. Tęsti mokslus ar ne, romų vaikai paprastai apsisprendžia pasiekę 6-8 klasę ir sulaukę 16 metų.

Beveik 56 proc. tyrime dalyvavusių romų neįgijo aukštesnio išsilavinimo nei jų tėvai, kitaip tariant, jų bendruomenės socialinė raida nevyksta.

Romams nelengva mokytis dėl socialinių įgūdžių stokos, kalbos barjero ir mokyklos nelankymo. Su romais dirbančių mokytojų nuomone, jų lankomumas tiesiogiai susijęs su jų mokymosi rezultatais: jei vaikai lanko mokyklą, jų pasiekimai beveik nesiskiria nuo vidurkio. Nemaža dalis šių vaikų mokosi pagal specialiųjų poreikių programas, tačiau didelės įtakos mokyklos baigimui ar baigtų klasių skaičiui jos neturi.

69 proc. romų nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Šie vaikai rečiau įsitraukia į užklasinę veiklą, mat jiems sunkiau ugdyti socialinius įgūdžius, kurių reikia adaptuojantis mokykloje. Nors auga daugiakalbėje aplinkoje, jų kalbų įgūdžiai skiriasi.

Ekspertų nuomone, veiksmingiausiai romų problemas mokyklose būtų galima spręsti bendradarbiaujant kelioms institucijoms ir individualiai kalbant su tėvais. Specifinių socialinių ir švietimo poreikių pripažinimas akcentuojant individualius kiekvieno moksleivio poreikius esą pagerintų jų padėtį.

Patys romai dažniausiai minėjo, kad jų vaikams mokykloje reikia finansinės paramos (mokymo priemonių, drabužių), edukacinės pagalbos (papildomų užsiėmimų, pagalbos pamokose, ruošiant namų darbus), socialinės pagalbos (susijusios su emocine parama, socialiniais santykiais mokykloje).

Dalis tėvų atkreipė dėmesį į jų vaikų išskyrimą mokykloje. Anot jų, vienodas visų mokyklos bendruomenės narių požiūris į romų moksleivius padėtų įveikti šią problemą. Pozityviausiai tyrime dalyvavę romai vertina tai, kad mokykloje jų vaikai turi kitų tautybių draugų, gauna nemokamą maitinimą ir noriai eina į mokyklą, taip pat – mokytojo ar socialinio pedagogo pagalbą.

Daugiau nei pusė neturi jokio darbo

Net 57 proc. apklausoje dalyvavusių suaugusių romų nedirba jokio darbo. 41 proc. apklaustųjų teigė, jog šiuo metu turi darbą arba užsiėmimą (dažniausiai tai yra neformali individuali veikla – metalo laužo rinkimas, būrimas ir prekyba turguje).

Pagal darbo sutartį dirba mažiau nei 9 proc. romų, o samdomą darbą be sutarčių – apie 6,1 proc. Socialinės pašalpos daugiau nei trečdaliui respondentų yra pagrindinis pajamų šaltinis.

Tiesa, romai skundžiasi, kad būtent dėl savo tautybės dažnai negali surasti darbo. vien pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė aštuoni skundai iš romų dėl galimos diskriminacijos darbo rinkoje.

Savo problemas romai yra linkę spręsti savarankiškai, iš dalies apsiribodami ryšiais bendruomenės viduje. Jei pagalbos ieško kitur, dažniausiai kreipiasi į sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas teikiančias įstaigas.

27,5 proc. apklausoje dalyvavusių romų, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikų, per paskutiniuosius 12 mėnesių nė karto nesikreipė ir neturėjo jokių reikalų mokykloje. Į socialinius darbuotojus kreipiasi beveik vien moterys, kurių dauguma neturi jokio darbo.

Tyrimo duomenimis, 46 proc. romų bendruomenės sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus, 59 proc. moterys ir 41 proc. vyrų. Nemaža jų dalis (ypač vyrų) išvyko gyventi į užsienį, tačiau į Lietuvą atvyksta romų iš kitur (Kaliningrado srities ir pan.), vyksta migracija šalies viduje.

Lietuvos romai gyvena sėslų gyvenimą. 52 proc. apklaustųjų toje pačioje vietoje (mieste, miestelyje ar kaime) gyvena ilgiau nei 20 metų. Vidutinį romų namų ūkį sudaro 6-7 asmenys. Beveik pusė romų teigė turintys 1-3 vaikus, ketvirtadalis – 4 vaikus ir, tiek pat – 5 ir daugiau vaikų.

Daugiau nei trečdalis respondentų gyvena jiems ar jų šeimos nariams priklausančiame būste, 30,8 proc. – būstuose, nuomojamuose iš savivaldybės.