A.Bumblauskas: tuoj visi išsivaikščios
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Alfredas Bumblauskas pasakojo prakeikęs tą minutę, kai tapo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu. „Aš negalvojau, kad Lietuva bus tokia neorganizuota valstybė. Kad ji nieko nedarys ir mes sulauksime tokios dienos kaip šiandien“, - kalbėjo A. Bumblauskas.
Pasak jo, esminis klausimas, kad tokios gausios aukštojo mokslo sistemos Lietuva negali atlaikyti. Profesorius sakė, kad jei reforma neįvyksta, universitetinė sistema tampa tik socialinių problemų sprendimo, tiksliau, marinimo ar užglaistymo institucija. Jis priminė į Vakarus išvykstančius Lietuvos mokslininkus.
„Iš jaunimo sprendžiu, kad jam visur gerai, net Lietuvoje, kad tik ne universitetuose. Nes visur jie gali rasti geresnius uždarbius“, - sakė VU profesorius. A. Bumblauskas ragino nekelti klausimų dėl Šiaurės Atėnų, Šiaurės Jeruzalės, neklausti, ar turėsime į pirmuosius dešimtukus ar šimtukus pateksiančius universitetus, ar išauginsime Nobelio premijos laureatus.
„Keliu klausimą, ar Lietuvai reikia universitetinės sistemos. Jeigu jos reikia, reikia kažką skubiai daryti. Nes tuoj nieko nebereikės ir tuoj išsivaikščios“, - prognozavo profesorius.
Jis sakė tematąs vieną alternatyvą – arba priimti siūlomus rinkos, arba aksakalų sistemos kriterijus. Pasak A. Bumblausko, rinkos mechanizmas, kad ir koks blogas bebūtų, geresnis už aksakalų sistemą.
Profesorius kalbėjo jaučiantis, kad su liberalais „susidėję“ konservatoriai turi politinės jėgos ir valios. „Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga negu nieko“, - aiškino A. Bumblauskas.
Pasak jo, tokiu atveju reikės užtikrinti vykdomos reformos monitoringą. Reformos kritikams ir šalininkams VU profesorius linkėjo sąžinės.
Įgyja įsivaizduojamą išsilavinimą
„Naivesni studentai įsivaizduoja, kad gauna aukštąjį išsilavinimą. O protingesni po bakalauro kurso dingsta iš Lietuvos“, - konstatavo Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrastruktūros direktorė, buvusi prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė. Ji sakė, kad apie reformą kalbama jau 20 metų ir Nepriklausomybės pradžioje buvo imtasi tam tikrų žingsnių. Tačiau vėliau studentai buvo nusavinti ir paversti finansiniu instrumentu.
Pasak I. Vaišvilaitės, į magistrantūrą geriausi bakalaurai nebeateina – jie jau žino, kad ten bus kartojama bakalauro kurse girdėta medžiaga. Be to, į magistrantūrą nebėra einama, jei lyginsime Lietuvos aukštąsias su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.
I.Vaišvilaitė pasakojo turinti dvi dukterėčias, Lietuvoje įgijusias universitetinį išsilavinimą. Viena jų prieš eidama gimdyti vaikų dirbo bendrovės „Teo“ operatore. Pasak I. Vaišvilaitės, dukterėčiai buvo sudarytas įspūdis, kad ji gavo universitetinį išsilavinimą. Antroji dukterėčia irgi eina panašiu keliu.
Buvusi prezidento patarėja mano, kad reforma duoda šansą visiems universitetams pabandyti išlikti, bet pagaliau pradėti dirbti. „Nes, priešingai, jau žinome ekspertų išvadas - 2015 m. Lietuvoje nebus realios magistrantūros, nekalbant apie didžiąją dalį doktorantūros. Mes einame į šitą pusę“, - kalbėjo I. Vaišvilaitė.
Pasak jos, yra politinė jėga ir intelektinis resursas reformai vykdyti. Be to, koalicija už reformą sugebėjo sukelti pakankamai didelę sąjungą. „Vadinasi, yra žmonių, kurie nori ją vykdyti. Iki šiol to neturėjome“, - sakė I. Vaišvilaitė.
Pastaruosius 5 metus Švietimo ir mokslo ministerija, pasak jos, tik vykdė imitacinius judesius, o dabar susiduriame su konkrečiais darbais. „Jeigu dabar šita reforma neįvyks, manau, daugybė žmonių pasitrauks iš aukštojo mokslo sistemos. Aš tikriausiai irgi būčiau viena iš jų“, - teigė I. Vaišvilaitė.
G.Steponavičius: reforma – galimybės, o ne praradimas
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kalbėjo, kad bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje politinės partijos, prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, atėjo dirbti žinodamos, ką ir kaip reikia pakeisti aukštajame moksle.
Pasak G. Steponavičiaus, beprecedentis atvejis, kai partijos reformos tikslus deklaravo dar iki rinkimų. „Žinau, kad niekada nebus taip, kad visiems 100 proc. pokyčiai atrodys priimtini. Viena yra aišku – geriau startuoti, negu žingsnių nedaryti dėl to, kad kažkam yra abejonių dėl vieno ar kito“, - sakė švietimo ir mokslo ministras.
G.Steponavičius aiškina, kad negalima ignoruoti Seimui pateiktos ataskaitos apie dabartinę Lietuvos mokslo ir studijų būklę. Joje konstatuojama, kad dabartinė Lietuvos mokslo ir studijų būklė yra nepatenkinama, pagal pasiekimus ir lėšų naudojimo efektyvumą mūsų šalis užima paskutines vietas tarptautinių rezultatų lentelėse.
Kitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerija žada pristatyti reformos pasekmių analizę. Pasak G. Steponavičiaus, reformos eigoje išlindę trūkumai galės būti taisomi, atsižvelgiama į pastabas. „Svarbus sisteminis požiūris ir suvokimas, kad reforma – ne kažkoks praradimas, o galimybės. Jei savo mąstymą galėtume išlaisvinti iš baimės gniaužtų, kad galėtume nukreipti savo pastangas kūrybiškam darbui, labiau jaustumėmės galį iš to laimėti, o ne pralaimėti“, - tikino G. Steponavičius.
Seimo narys Mantas Adomėnas patikslino, kad reformą numatančio Mokslo ir studijų įstatymo priėmimas – ne galutinis sprendimas. Pasak M. Adomėno, tai tebus instrumentas kryptingai mokslo politikai formuoti.
J.Olekas buvusių studentų operuojamas leistųsi
Diskusiją stebėjo ir vienas aršiai reformą kritikuojančių socialdemokratų lyderių Juozas Olekas. Pasak J. Oleko, Lietuvos aukštasis mokslas per Nepriklausomybės laikotarpį pasiekė daug puikių rezultatų – pakeistos studijų programos, mokslininkai galėjo susisiekti su kolegomis užsienyje, vykdyti bendrus darbus.
Tačiau, pasak jo, moksle ir aukštajame moksle yra tam tikrų problemų. Žurnalistams jis aiškino sutinkantis su tikslu, kad aukštojo mokslo kokybę gerinti reikia, tačiau jam netinkami atrodo siūlomi metodai. „Jie jokių problemų nesprendžia“, - sakė socialdemokratas.
Pasak J. Oleko, jei nebus pritarta socialdemokratų siūlymams, partija įstatymo nerems. Priminus, kad socialdemokratai keletą metų buvo valdžioje, tačiau žadėtos aukštojo mokslo reformos taip ir nesugebėjo įvykdyti, J. Olekas tikino, jog kai kurie dalykai padaryti.
Jis priminė, kad 2001 m. negavusiems valstybės finansavimo panaikintas pilnas mokestis už mokslą ir įvestas 520 Lt įmoka. „Daugelis tuo metu baigusių studentų yra puikūs specialistai. Kai tik tuo metu baigė keli mano mokiniai ir aš šiandiena galiu pasakyti, kad drąsiai galėčiau eiti į operacinę ir leistis operuojamas“, - kalbėjo J. Olekas.
„Jei prieini prarają, nebūtinai turi į ją žengti – gali paeiti į šoną ir apeiti. Nesame prie reformą – esame prieš revoliuciją ir pražūtingą judėjimą prarajon“, - sakė socialdemokratas.
DELFI primena, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiuo metu baigia svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo projektą ir artimiausiu metu perduos jį svarstymui Seimo plenarinėje sesijoje. Įstatymo projektas numato esminius mokslo ir studijų finansavimo tvarkos pakeitimus, įvedant „studijų krepšelį" ir išplečiant paramą studentams naujos valstybės remiamų paskolų sistemos pagalba; naujas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo ir disponavimo turtu taisykles; studijų kokybės užtikrinimo būdus.