Žinoma teatro ir televizijos aktorė pabrėžė, kad nors aktorius nuolat lydi krizė, virš galvos kabo vis kitas neišspręstas uždavinys, tačiau vis tiek reikia jiems skirti ypatingą dėmesį: „Vėl mus pamirš, o kai bus pilni pilvai karbonadų, užsimanys nueiti į teatrą, o visi aktoriai bus išmirę“.
Pasak jos, sunkiu metu kaip tik savo sielas reikia „maitinti“ tuo, ką suteikia teatralai, muzikai, dailininkai, visas menas, todėl apdovanojusi konferencijos dalyvius raudonomis rožėmis, pasveikinusi visus su teatro diena, ji visiems linkėjo kovo 27-ąją praleisti ne prekybos centruose, o teatre.
Teatralo profesija - išskirtinė
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Eduardas Gabnys visiems priminė, kaip mes visi mylime teatrą, pasidžiaugė, kad save vadiname teatro žinovais, kad ši meno rūšis lengviausiai kiekvienam prieinama, tačiau pamirštama, kad po Aukštojo mokslo reformos teatras gali pritrūkti jaunų romeo ir džiuljetų arba pagyvenusius aktorius pakeisti neprofesionalai.
Pasak jo, Muzikos ir teatro akademijoje specialistai rengiami nuo 52 metų, o teatro studentai sudaro apie trečdalį akademijos. „Menų universitetai yra išskirtiniai, teatro žmonės taip pat. Labai dėmesingai darome atranką, visuomet laukiame labai protingų, o dar labiau talentingų žmonių. Teatro žmogus turi būti talentingas, nepakartojamas, tada jis bus aktualus“, - savo išskirtinumą iš kitų aukštųjų mokyklų stengėsi pabrėžti E. Gabnys.
„Jeigu mūsų aukštasis mokslas apie 54 vietoje pagal kokybę, tai pagal teatro studijų kokybę beveik neabejoju, kad būtume prizininkai. Pernai dirbau Kanzaso universitete Meno fakultete ir ten žinomas Lietuvos menas. Kas yra geriausi Europos režisieriai? Mūsų aktoriai iki šiol žavi visą pasaulį“, - kalbėjo Teatro ir kino fakulteto dekanas Algis Mažeika.
„Per daug menininkų – tokia kalba nepamatuota. Keistuolių teatro vadovas Aidas Giniotis pernai išleido aktorių kursą, kurie sukūrė teatrą „Atviras ratas“ ir jie jau žinomi ne tik Lietuvoje, kviečiami į festivalius. Manau, kad Lietuvos teatars – aukščiausio kalibro meno rodiklis“, - pridūrė jis.
Studijuos protingi, turtingi, bet ar talentingi?
Pasak E. Gabnio, teatro menas dažniausiai reikalauja atsinaujinimo, nes, pavyzdžiui, Džiuljetos pagyvenusi aktorė negali suvaidinti. O šiems jauniems žmonėms taikomi išskirtiniai reikalavimai – jie turi ne tik vaidinti, dainuoti, šokti, bet pageidautina, kad grotų ne vienu instrumentu, todėl ne kiekvienas žmogus gali tapti aktoriumi.
Šiais metais planuojama priimti apie 50 studentų, tarp kurių būtų 24 aktoriai. Iš jų vienas kursas bus specializuotas Rusų dramos teatrui, kitas – modernaus šokio specialistams. „Vadinamojo studijų krepšelio atsiradimas – geroji pusė, dalis studentų mokės už studijas, bet menininkai nepajėgs susimokėti. Brangiausias aktoriaus krepšelis – 14 tūkst. per metus. Mes nuogąstaujame, ar priimsime į akademiją turtingus, ar protingus, ar atsiras vietos talentingiems?“, - nerimą konstatavo E. Gabnys.
„Labai sunku talentą pridėti kaip pridedamąją dalį prie brandos atestato. Jis nepasveriamas, arba yra, arba ne, o kai yra talentas, atestatas nėra ryškus“, - jam antrino A. Mažeika.
G.Varnas: mes bijome
„Jūs, kiek suprantu, ne žodžiu, o veiksmu mylite teatrą, - A. Baukutė, kaip tikra teatralė, kreipėsi į režisierių Gintarą Varną. - Gal iš šalies žmogui atrodo, kas čia yra išeiti į sceną, suvaidinti, ašarą nubraukti..“.
„Bijome mes dėl ateities ir visai rimtai. Kai atėjo pirmieji gandai apie krepšelius, iš karto buvo akivaizdu, tie, kurie gerai mokosi mokykloje, jie atsineša krepšelį ir sėkmingai studijuoja, kiti moka. Nei aktoriai, nei muzikantai, tuo labiau dailininkai, mokykloje labai gerai nesimoko. Aš klausiau studentų, kaip ten būdavo mokykloje? Dažniausiai vidutiniškai“, - nuogąstavo G. Varnas.
Pasak garsaus Lietuvos režisieriaus, polinkį į meną turintys žmonės turi tendenciją priešintis tvarkai, pamokoms: „Jeigu aš dabar stočiau, jokio krepšelio tikrai negaučiau. Kuo tas gresia? Jeigu šiemet ar kitąmet rinkčiau kursą, kaip juos priimti?“.
„Duok Dieve, kad vienas kitas dešimtukininkas ateitų turėdamas talentą, bet tokių bus labai nedaug. Matau didžiulį pavojų, jeigu nebus padarytos žadamos pataisos. Arba būsiu priverstas rinkti netalentingus žmonės, kad gautum kažkokių krepšelių. Bet dovanokite, gausis, kad renkame į kursą ne talentus, o krepšelius. Aš tokio kurso tikrai nerinksiu“, - tęsė jis.
„Mus labiausiai jaudina, kad krepšeliai bus skirstomi srityje. Įsivaizduokite, kad architektas su aktoriumi konkuruos dėl krepšelio. Mes turėsime baigiamųjų, stojamųjų duomenis, sudėsime visus ir pagal pažangumą jie bus dalinami. Nelieka mechanizmo, kaip atrinkti tą labai reikalingą trombonininką, kuris prastai baigė. Ar galima atidėti stojimą 2 metams? Ne“, - pridūrė E. Gabnys.
„Tas mokėjimas neskausmingas jei puse moka 500 litų per semestrą, bet jeigu visą tą sumą, čia labai pavojinga.., - nuogąstavo režisierius. - Yra žmonių iš kaimo, kurie tikri grynuoliai, gryni aktoriukai, o iš kur jie mokės tuos tūkstančius? Ar Rolandas Kazlas būtų mokėjęs pinigus? Visi Rolandai Kazlai nueis kitur, išvažiuos į užsienius, netaps aktoriais..“.