„Jie mato tik moksleivio „krepšelį“ ir skaičiuoja, jie nesirūpina vaikais, kuriems reikės važinėti, anksčiau keltis“, - teigia dešimtoko mama Dalia Raškauskienė.
Vienintelis motyvas, neleidžiantis formuoti vienuoliktų klasių, - nepakankamas būsimų vienuoliktokų skaičius. Kauno valdininkai teigia besivadovaujantys Vyriausybės nutarimu, kad mokinių skaičius vienuoliktose klasėse turi būti ne mažesnis kaip penkiasdešimt. Vaižganto vidurinėje šiuo metu mokosi keturiais mažiau.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, sako kad ši mokykla valdininkų akiratyje atsidūrė jau prieš kelerius metus.
„Kažkam tikriausiai labai rūpi nemažas žemės sklypas ir pastatai. Todėl mokyklai numirus, bus galima kaip aukso grynuolį kažkam už nedidelę kainą įsidėt į kišenę“, – teigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas teikia įstatymų pataisas ir siūlo įvesti barjerus, kad vietos valdžia be bendruomenės sutikimo negalėtų mokyklų reorganizuoti vienašališkai.
„Jei bus pataisa ir bendruomenė norės, mes galėsime spręsti dėl progimnazijos“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.
Vienuoliktų klasių numatyta nekomplektuoti iš viso šešiose Kauno mokyklose - Eigulių, Kazio Griniaus, Martyno Mažvydo, Radvilėnų ir Vydūno vidurinėse. Dar trys vidurinės turėtų tapti katalikiškomis mokymo įstaigomis.