Lietuviai – už grotų
Organizuotas nusikalstamumas pavojingai skverbiasi į Daniją ir atėjo laikas imtis pačių griežčiausių priemonių – antraip čia plūstantys nusikaltėliai šalį tiesiog išvogs, tvirtina pasipiktinę danai.
Lietuvių byloje, kuri danams padėjo įsitikinti, kad nusikaltėliai iš Lietuvos veikia organizuotai, apklausta net 20 įtariamųjų, dalis jų šiandien jau kali Danijos kalėjimuose. Byloje figūruojantis skaičius– milijonas Danijos kronų, t. y. beveik 455 tūkstančiai litų. Tai suma, nusakanti, kiek vertybių iš privačių asmenų bei parduotuvių Danijoje pavogė mūsų tautiečiai.
Danijos vagysčių ir plėšimų statistika 2008-ųjų pabaigoje rodo, kad užfiksuotas rekordinis šių nusikaltimų skaičius nuo 2003 metų. Menkai saugomi danų vasarnamiai, neaptverti namai, garažai ir žoliapjovių bei dviračių pašiūrės nuolatos siaubiamos nusikalstamų gaujų. Plėšikavimo varžybose pirmauja lietuviai ir rumunai.
Galas geriems laikams
Gausėjančios nusikaltėlių iš Rytų Europos gaujos savo apsukrumu stebina ir siutina danus, iki šiol atlaidžiai žiūrėjusius į jaunučių vaikinų išpažintis, neva šie vogę atsitiktinai. Pastebėta, kad vagių vis daugėja ir jie veikia išvien. Neoficialiai kalbama, jog jauni žmonės Danijoje prievartaujami nusikalsti – jie čia atviliojami apgaule. Jiems pažadama darbo, o atvykę į šalį jie tiesiog priverčiami vogti, atimami jų pasai, pinigai.
Kalbinti pareigūnai atvirai džiaugiasi, jog žinia apie planus kovoti su organizuotais nusikaltėliais per spaudą pasieks pačius lietuvius. Teisėsaugininkai įsitikinę, kad Lietuvoje vis dar slapstosi nusikaltimus Danijoje organizuojantys asmenys.
„Atviros Europos sienos kelia grėsmę, ir reikia imtis ypatingų saugos priemonių. Tikimės, jog aukščiausiu lygmeniu bus pradėtas kurti priemonių planas, kurio svarbiausias tikslas – „filtruoti“ nusikaltėlius iš Rytų Europos, o labiausiai – iš Lietuvos, – sako Jensas Mioleris, Pietų Jutlandijos policijos komisaro pavaduotojas. – Norime, kad nusikaltėliai, iki šiol naudojęsi mūsų naivumu, gautų žinią – geriems laikams atėjo galas“.
Dėl nužudymo kalti rumunai
Vasario 11 dieną Horsenso miesto teisme (Rytų Jutlandija, Danija) nuteisti 23 metų Audrius Valaitis, 34 metų Arūnas Venclovas, 31-erių Šarūnas Aleksandrovas bei 20-metis Darius Nazarovas.
Už plėšimus ir vagystes beveik visoje Danijoje pirmieji du nuteisti kalėti vienerius metus ir 9 mėnesius, Š. Aleksandrovas ir D. Nazarovas – vienerius metus ir 3 mėnesius. Aiškinantis bylą, iš viso sulaikyta, tardyta arba vis dar tebetardoma net 20 lietuvių. Policininkų teigimu, daugiausia jų – kauniečiai.
Šitoks „grobis“ danams įkliuvo kone atsitiktinai. 2008 m. rugpjūčio 1 dieną Pietryčių Danijoje per apiplėšimą savo namuose nužudytas senukas. Po vidurnakčio į pagyvenusios poros namą įsilaužę plėšikai iš lovos išverstai moteriai surišo rankas ir kojas, o jos vyrą nutempė į virtuvę ir sumušė. Pasisavinę porai priklausančių vertybių, plėšikai pabėgo. Senutei po valandos pavyko išsivaduoti iš pančių, ji nuskubėjo prie savo vyro, bet rado jį jau mirusį.
Po įvykio apklausiant liudininkus atkreiptas dėmesys į du tose apylinkėse važinėjančius automobilius su lietuviškais numeriais. Sulaikius lietuvių tautybės automobilių savininkus ir keleivius (nuo 18 iki 21 m.) paaiškėjo, jog su minėtuoju nužudymu šie neturi nieko bendra. Išsiaiškinta, kad visą Daniją sukrėtusį nusikaltimą įvykdė rumunai.
Tačiau policija aptiko įrodymų, kad sulaikytieji lietuviai – vis dėlto nusikaltėliai. Siūlo galu tapo standartinis DNR tyrimas, kuriuo nustatyta, jog vienoje Olborgo kailių parduotuvėje po plėšimo rasta pirštinė, kuri pagal DNR tyrimą priklausė vienam sulaikytųjų – A. Venclovui. Rasta ir daugiau lietuviškų pėdsakų, susijusių su gausybe iki tol neišaiškintų vagysčių iš parduotuvių bei privačių namų; bendra pavogtų daiktų vertė siekia apie 1 mln. daniškų kronų.
Policijai pavyko rasti ir nusikaltėlių slaptavietes – du vasarnamius, kur planuoti nusikaltimai ir laikyti pavogti daiktai.
Iš mobiliųjų telefonų pokalbių išklotinių matyti, kokia plati plėšimų geografija ir tai, kad dieną kitą prieš numatytą apiplėšimą nusikaltėliai aukos tykodavo nusižiūrėtose vietovėse ir iš ten skambindavo vasarnamyje laukiantiems bendražygiams.
Remiantis įvairiais įrodymais ir įkalčiais nustatyta, jog ne visi vasarnamiuose rasti daiktai gali būti susieti su minėtais keturiais nuteistaisiais.
Visgi svarbiausia,jog danų policija įsitikino, jog susidūrė su organizuota gauja, kurioje veikia daugiau asmenų, o ne pavieniais vagišiais, kaip buvo manoma iki šiol. Kai kurie jų tardomi, kai kurių vis dar ieškoma. Ta pati grupuotė rūpinosi vogtų vertybių išgabenimu iš šalies, nusikaltėlių apgyvendinimu, o kažkas Lietuvoje „darbui“ tęsti rasdavo vis naujų vagišių. Tiesa, vieni kitų tardomieji neišdavė (nuteistieji tikino veikę savarankiškai). Vis dėlto tikimasi, jog ilgainiui pavyks išsiaiškinti, kas būtent Lietuvoje koordinuoja grupuotės veiklą.
Europa atvira ir nusikalstamumui
Pietų Jutlandijos policijos komisaro pavaduotojas Jensas Mioleris atsakingas už šios bylos tyrimą ir išvadų pateikimą bei apibendrinimą. Teisėsaugininkas tikina, jog ši byla pasieks net Danijos teisingumo ministeriją, iš kurios tikimasi teisinių priemonių plano, kaip stabdyti į šalį plūstančius nusikaltėlius. J. Mioleris drąsiai tikina: „Tikimės naujų įstatymų, užkertančių kelią nevaržomam atvykėlių judėjimui“.
Pašnekovas teigė suprantantis, jog dėl bendrų ES susitarimų gali būti sunku užtverti sienas į šalį, bet tikisi, jog bus atrastas teisinis mechanizmas, kaip kontroliuoti nusikaltėlių judėjimą. Policijos pareigūnas kalba apie bendrą nusikaltėlių registraciją, savotišką „apskaitą“, griežtesnius draudimus jau nusikaltusiems savose šalyse asmenims išvykti į užsienį.
Tęsdamas pasakojimą apie išaiškintus lietuvių nusikaltimus J. Mioleris pabrėžė, kad būtent lietuviai yra įžūliausi. Jie ypač naudojasi danų naivumu ir gera valia. „Mes, danai, visada linkę pasitikėti žmogumi, jo sąžine ir morale. Mes nepratę prie akiplėšų. Deja, mus vis labiau nuvilia naujieji kaimynai“,– sakė policininkas ir pridurė, kad iki šiol jie buvę „per minkšti“.
Iš savo naivumo pasimokę vikingų palikuonys skelbia kovą vis įžūliau besielgiantiems šalies svečiams. „Danija – ne kokia bananų respublika, o teisinė valstybė, todėl kursime prevencinę teisę ir taip kovosime prieš įsibrovėlius. Norime perduoti labai nemalonią žinią Lietuvoje sėdintiems ir nusikaltimus organizuojantiems vadeivoms – geri laikai baigėsi“, - kalbėdamas su korespondente J. Mioleris neslėpė pasitenkinimo, kad oficiali Danijos pozicija per lietuvišką žiniasklaidą pasieks nusikaltėlius. Policijos pareigūnai viliasi, jog žinodami, kad danai ėmėsi griežtų priemonių kovoje su grobimu, lietuviai nebesijaus nebaudžiami ir ne taip lengvai ryšis nusikaltimui.
Teisiamų tautiečių įžūlumu įsitikinti teko ir patiems - Horsenso miesto teismo salėje, kur dvi dienas stebėjome minėtų keturių asmenų teismo procesą. Teismo posėdžio pertraukos metu jaunuoliai iš Lietuvos noriai kalbino šio straipsnio autorę, (matyt, tikėdamiesi iš tautietės pritarimo), pokštavo ir visą laiką kikeno. Susidarė įspūdis, kad jiems nė motais tai, kas vyksta. Kalti, o juolab atgailaujantys teisiami lietuviai tikrai nesijaučia.
J. Mioleris taip pat pastebėjo, kad teismo ir įkalinimo mūsų tautiečiai nebijo: „Lietuviai tokie drąsūs dėl to, kad vis tikisi laimingos pabaigos ir negali patikėti, kad Danijoje - nieko nepapirksi! Be to, jie visai nesibaimina net kalėjimų – Danijoje jie pakankamai komfortiški“.
Genetiškai linkę į nusikalstamumą?
Danų teisėsaugai labiausiai rūpi ne tik išaiškinti nusikaltimus, bet ir suvokti jų veikimo mechanizmą. Nors, anot J. Miolerio, neabejojama, jog visos pavogtos vertybės iškeliauja iš šalies, bet kaip tai daroma ir kas jas priima, kaip bei kam išplatina, tiksliai nėra žinoma. Manoma, jog dažniausiai brangūs grotuvai iš automobilių bei namų, navigacinė įranga (GPS), dizainerių stalo įrankiai, papuošalai, drabužiai, netgi automobiliai iš Danijos iškeliauja per tarpininkus – papirktus sunkvežimių vairuotojus.
Ne mažiau nei pats nusikaltimo mechanizmas danams rūpi ir nusikaltimų priežastys. „Mus tiek, stebina, tiek gąsdina tai, kad nusikaltimų vis daugėja. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokia šių jaunų nusikaltėlių gyvenimo istorija, kokia istorija visa šalių, iš kurių jie atvyksta? Koks tų jaunuolių išsilavinimas, kas jų tėvai?“, - interviu metu kalbėjo J. Mioleris. Policininkas mano, kad į šiuos klausimus reikia atsakyti, padaryti išvadas ir burti visų sričių specialistus, kurie padėtų sukurti veiksmingų prevencijos priemonių planą. Pašnekovas turi omenyje tai, kad jei pavyktų „nupiešti nusikaltėlio portretą“ ir įrodyti, kad dėl tam tikrų Rytų Europos šalių gyventojų socialinių, istorinių patirčių pozityvių permainų ilgainiui tikėtis negalima, tai pasisektų ir pasiekti, jog šių asmenų atvykimas į Daniją būtų griežtai kontroliuojamas – nepaisant susitarimų dėl laisvo judėjimo Europoje.
Danų pareigūnai dirbs Lietuvoje
Ar tokie danų užmojai neišprovokuos nesutarimų, nacionalizmo išpuolių? Juk jau šiandien danai bet kokią mažiau girdėtą kalbą apibūdina kaip rusų, arba netgi dar netiksliau – vadina Rytų Europos kalba. Pačius nusikaltėlius nukentėjusieji irgi dažnai apibūdina kaip tiesiog „ne danus“.
Ar Danijoje jau pasisėjo visuotinė baimė ir nedaug trūksta iki „raganų medžioklės“? J. Mioleris nuramino: „Tikrai ne. Man kaip tik atrodo, kad sumažėjus neigiamų naujienų apie lietuvius, lengviau atsikvėps Danijoje studijuojantys, dirbantys žmonės iš jūsų šalies, kuriems dažniausiai gėda dėl tautiečių. Mes su visais norime sutarti bei draugauti. O dėl kalbos apibūdinimų nereikėtų pykti ant danų: mes „girdime“ ir atpažįstame tik vokiečių, anglų, prancūzų, Skandinavijos šalių kalbas. O visų kitų, ypač vyresni žmonės, nėra girdėję, tad ir neatpažįsta“.
J. Mioleris pasakojo, jog, siekiant geriau pažinti kriminogeninę Lietuvos situaciją, gerinti tarptautinius ryšius tarp teisėsaugos institucijų, Lietuvoje dirbti paskirti du pareigūnai ryšiams su Šiaurės šalimis (Nordic Liaison Officer). Jiems talkinant, įvairios su lietuviais susijusios bylos nagrinėjamos veiksmingiau. Tikimasi, jog šie pareigūnai padės tarpininkauti ir rengiant minėtąjį „filtravimo“ planą. Patys danai žada peržiūrėti teismų tvarką, nes, pasak J. Miolerio, šiandien bylos nagrinėjamos per lėtai, teismų nusikaltėliai laukia per ilgai. Jis priduria, kad didėjantis nusikalstamumas tuština ir šalies biudžetą: nusikaltėliams ieškoti, tardyti, teisti, kalinti prireikia gausybės žmonių ir pinigų.
Vagia apgauti „vaikai“?
Tylėjimo įžadus davę vertėjai neoficialiame pokalbyje „Tiesos UK“ korespondentei pasakojo, jog vertėjaujant bylose dėl vagysčių, plėšikavimo labiausiai į akis krinta nusikaltėlių amžius. Ne vienas ir ne du, regis, savo niūrią „karjerą“ užsieniuose pradeda vos sulaukę pilnametystės. Nors danų policininkai to nepatvirtino, tačiau nusikaltėliams ir užsieniečiams susikalbėti padedantys vertėjai tikina ne kartą girdėję jaunuolių pasiteisinimų, kad juos vogti privertė apgaule į Daniją atsivilioję patyrę nusikaltėliai. Neva į skelbimą laikraštyje, siūlantį darbo Danijoje, atsiliepę jauni vaikinai, naiviai pasitikėdami nepažįstamais asmenimis, atvykdavo į Daniją, o čia juos gąsdindavo susidorojimu ir liepdavo vogti. Pasas, pinigai, mobilieji telefonai iš jų esą būdavo atimti ir kartais jie nė nežinodavo, kurioje šalies vietovėje atsidūrė.