Prasidėjus recesijai ir ateinant ekonominei krizei, daugelis šalies ekonomistų konstatuoja, kad žemės ūkis veikia sėkmingiau nei kiti ūkio sektoriai, todėl neatsitiktinai vis dažniau vadinamas strateginiu šalies sektoriumi. Žemės ūkis sudaro didelę eksporto dalį. „Svarbi žemės ūkio reikšmė, kai kalbama apie bioenergetiką“, – priduria Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) studijų prorektorius Jonas Čaplikas.
Prorektorius primena, jog sėkmingai kaimo plėtrai reikia ne tik pinigų, bet ir gerai parengtų specialistų. „Pinigų galima gauti iš ES ir šalies biudžeto, tačiau be gerų specialistų nieko nepasiektume. Iš Vakarų gerų specialistų neatsivešime, o iš Rytų į Lietuva gali atvykti tik nekvalifikuota darbo jėga“, – sako J.Čaplikas. Taigi specialistus turime užsiauginti patys.
Universitetai nebendradarbiauja
Tikslas vienas – užsiauginti gerus specialistus, tačiau kiekvienas šalies universitetas šio tikslo siekia savarankiškai. „Deja, Lietuvoje neįprasta, kad vieno universiteto studentai dalyvautų paskaitose kitame universitete. Tarsi ir nedraudžiama, tačiau ir neskatinama“, – pripažįsta klaidą Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros vedėjas prof. Gediminas Merkys.
LŽŪU Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja doc. Dr. Vilma Atkočiūnienė atremia kaltinimus: „Augtume ir tobulėtume greičiau, jeigu bendradarbiautume, tačiau švietimo sistema įsukta į rinkos ekonomiką, mums liepiama konkuruoti ir optimizuoti savo veiklą.“
Docentė sako, kad ir valstybės institucijos kartais sujaukia planus. Štai iš pradžių seniūnijose buvo numatytos darbo vietos kaimo plėtros vadybininkams, o galiausiai įdarbinti specialistai atlieka žemės ūkio skyrių ir Nacionalinės mokėjimo agentūros užduotis.
Demografinės krizės akivaizdoje
KTU Sociologijos katedros vedėjas prof. Gediminas Merkys sako, kad Lietuvai reikėtų ruoštis ne tik ateinančiai pasaulinei ekonominei krizei, bet ir demografinei Lietuvos krizei. Jos pamatai – antrasis pasaulinis karas ir pokario metai.
„Ekspertų skaičiavimais, 2018-aisiais patirsime demografinę krizę, kai abiturientų sumažės perpus. Be to, globalizacijos tendencijos dar labiau sustiprės, todėl daug žmonių rinksis labiau palankias mokytis, dirbti ir gyventi šalis, taigi ir dėl šios priežasties sumažės studentų ir dirbančiųjų“, – svarsto G.Merkys.
Nors iki demografinės krizės liko devyneri metai, tačiau kol kas niekas neprognozuoja, kaip ji paveiks ne tik šalies ūkį, bet ir aukštąsias mokyklas.