„Jei Tarybos narys mokinius lygina su bala, reikėtų susimąstyti, kokius Tarybos narius mes išsirenkame“, – išrėžė Liūdynės bendruomenės pirmininkė Laima Ivanovienė. Panevėžio rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planas patvirtintas 2005 metų vasarą. 2007–2008 metais baigėsi pirmasis plano įgyvendinimo etapas. Sparčiai mažėjant mokinių, reikia imtis permainų ir svarstyti, ar verta finansuoti mažas, reikiamą vaikų skaičių sunkiai surenkančias mokyklas.
Kaip sakė klausimą rajono Tarybos nariams pristatęs rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus, patvirtinus parengtą švietimo įstaigų pertvarkos planą, sustiprėtų perspektyvios rajono pagrindinės mokyklos ir gimnazijos.
Stipresnėse mokyklose gerėtų mokymosi ir mokymo sąlygos, efektyviau būtų naudojamos moksleivio krepšelio lėšos. Mažosios rajono mokyklos nuostolingos, nes jų gaunamų moksleivio krepšelio lėšų neužtenka net pedagogų atlyginimams išmokėti. Šiemet dėl mažo vaikų skaičiaus ir neužpildytų klasių komplektų 21 rajono švietimo įstaigai trūksta 1027000 litų moksleivio krepšelio lėšų, o 2008 metų įsiskolinimas siekia 794300 litų.
Susidarius tokiai situacijai mokyklos priverstos taupyti atlyginimų, vadovėlių, mokymo priemonių, mokytojų kvalifikacijos kėlimo, neformaliojo ugdymo sąskaita. Mokymo procesas skursta, pagalbos mokiniui sistema tokiose mokyklose silpnėja, nes nėra galimybių kurti naujų etatų.
Prašė nenaikinti
Tokie argumentai neįtikino rajono Tarybos opozicijos.
„Prašome į šį procesą pažvelgti ne tik iš ekonominės pusės, – pabrėžė konservatorė Violeta Grigienė. – Mokyklos yra ne tik mokymo vieta, bet ir kultūros židiniai. Jas uždarius kai kurių kaimų žmonės nebeturės paskutinės susibūrimo vietos. Manau, kad švietimo įstaigų optimizavimo planas turėtų būti tvirtinamas kasmet, priimant tik būtiniausius sprendimus.“ Pasak politikės, reikės rasti lėšų papildomai vežioti mažiausius mokinius, kad pirmokams netektų laukti penktokų, todėl šioje vietoje sutaupyti vargiai pavyks.
Netaupyti vaikų sąskaita siūlė ir Jonas Katinas. „Esu įsitikinęs, kad rasime kitų būdų sutaupyti – tai padaryti galime statybų, komunalinių ūkių sąskaita, tačiau vaikų skriausti nedera, – kalbėjo J.Katinas. – Mūsų vaikai – ne čigoniukai, kad važinėtų po kaimus iš vienos mokyklos į kitą.“
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos numatyta uždaryti Ramygalos gimnazijos Daniūnų skyrių, o devynis skyriaus mokinius vežti mokytis į Ramygalą. Skyriaus išlaikymas per metus kainuoja 80172 litus, o moksleivio krepšelio įsiskolinimas yra 7100 litų. Įgyvendinus pertvarką mokinių vežiojimas pabrangs nuo 200 iki 600 litų per mėnesį. Mokytojai bus pasiūlytas kitas darbo krūvis, o skyriaus patalpas ketinama panaudoti bibliotekai.
Nusileido
Liūdynės darželį- mokyklą projekte buvo numatyta reorganizuoti į lopšelį-darželį, o 22 pradinių klasių mokinius vežti mokytis į Velžio gimnaziją.
Vietoj pradinių klasių numatyta atidaryti papildomą darželio mišrią grupę, kurios bendruomenė yra prašiusi anksčiau. Tokiam planui pasipriešino Liūdynės bendruomenė.
Jos atstovai surinko parašus, kad pradinės klasės nebūtų naikinamos, ir apginti savo pozicijų atskubėjo į posėdį. Liūdynės bendruomenės pirmininkė Laima Ivanovienė ir mokyklą lankančių tėvų atstovai patikino esantys patenkinti savo kaimo darželiu- mokykla ir pageidauja, kad ji liktų.
„Mūsų vaikams nereikia laukti amžinai gendančio Velžio gimnazijos autobuso, pėsčiomis eiti namo, o vaikų parengimu ir tėvai, ir Velžio gimnazijos pedagogai tikrai patenkinti“, – patikino liūdynietis Arvydas Česiūnas. Liūdynės gyventojams politikai turėjo nusileisti ir nutarė pradinių klasių neuždaryti.
Kol kas atsisakyta ir ketinimų Vadoklių vidurinę mokyklą paversti pagrindine, nes direktorius Stasys Lisanka pažadėjo, kad vienuoliktą klasę dar pavyks sukomplektuoti. Vidurinės statusą Vadoklių mokykla turės tol, kol į vienuoliktą klasę ateis 20 mokinių.
Pasitelkė klastą
Būsimomis permainomis nesidžiaugė ir Raguvos vidurinės mokyklos Šilų filialo mokytojai. Nuo rugsėjo 1 dienos filialas taps Raguvos gimnazijos pradinio ugdymo skyriumi, turinčiu du pradinio ugdymo komplektus po dvi jungtines klases ir vieną mišrią priešmokyklinio ugdymo grupę. Devintos klasės filiale nėra, dešimtoje mokosi keturi mokiniai. Pertvarka paliekant Šilų pagrindinio ugdymo skyrių leistų sutaupyti 91300 litų.
„Pageidaujame pilnos pagrindinės mokyklos“, – pareiškė mažai mokinių besurenkančios mokyklos atstovai.
Nuo rugsėjo 1-osios nebeliks Miežiškių pagrindinės mokyklos Nevėžio skyriaus, o 13 mokinių bus vežami į Raguvos ir Miežiškių mokyklas. Aštuonmete nuo rugsėjo liks Uliūnų pagrindinė mokykla. Tai turėtų užtikrinti stabilesnį mokinių skaičių.
Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos Skaistgirių filiale nebebus komplektuojama 9 klasė. Mokyklos direktorius Vaclovas Krikščiūnas sakė suprantantis politikus, garsiomis kalbomis bandančius pelnyti populiarumą, tačiau kvietė į esamą situaciją žvelgti teisingai.
„Žinau, kad Skaistgirių gyventojų parašai buvo renkami, kad nebūtų uždaryta mokykla, o juk apie uždarymą nekalbama. Tik nebus komplektuojama devinta klasė“, – sakė direktorius. Jam pritarė ir rajono meras Povilas Žagunis.
„Tarybos nariai, kurie organizuoja tokius parašų rinkimus, elgiasi negarbingai“, – pabrėžė meras.
Siūlė pritarti
Konservatorius A.Daukša siūlė pritarti švietimo įstaigų optimizavimo planui ir nepamiršti, kad mokinių rajone kasmet mažėja, todėl laikyti pustuštes mokyklas tikrai neverta.
„O dėl Šilų mokyklos išvis nematau nieko bendra su sveiku protu. Gaila, kad pasidavę emocijoms mokyklą išsaugojome, o pasirodo, kad pinigus išmetėme į balą, dabar trisdešimt penkis vaikus moko keturiolika mokytojų, – apibūdino politikas. – Sunkiai įsivaizduoju, kokia gali būti mokymo kokybė, kai vienoje klasėje sėdi ir pirmokas, ir ketvirtokas. Pirmokai slebizuoja, o ką tuo metu veikia ketvirtokai?“