Ką turi daryti žmogus, norintis dirbti kitoje ES šalyje?

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio, visų pirma jis gali kreiptis į „Eures“ konsultantus, kurie dirba teritorinėse darbo biržose. „Eures“ – Europos užimtumo tarnyba – yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje.

„Konsultantai nemokamai padeda ir pataria asmenims, kurie nori dirbti užsienyje, informuoja apie atitinkamas laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Jie naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas, darbo rinkas, būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse. Taip pat „Eures“ paslaugomis gali naudotis ir darbdaviai, ieškodami darbuotojų svetur.

Primenu, kad norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto – patarėjo ar patarėjo padėjėjo paslaugomis – nebūtina būti užsiregistravus Darbo biržoje. Tokie konsultantai dirba ir kitose ES šalyse“, – sakė R. Kairelis.

Nusprendus kreiptis į privačią įdarbinimo agentūrą, reikia pasitikslinti, kokiai šaliai skirtą licenciją ji turi, ir ar turi ją išvis (žr. SADM tinklalapyje). Įdarbinimo tarpininkavimo agentūrų, kurios turi licencijas, veiklą kontroliuoja Lietuvos darbo birža ir Valstybinė darbo inspekcija. Per 2007-2008 m. buvo panaikinta 20 licencijų dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo. Pastebėjęs, kad agentūra, turinti licenciją, pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas, asmuo turi kreiptis į Lietuvos darbo biržą ir Valstybinę darbo inspekciją.

Tai, kad įmonė verčiasi veikla neturėdama licencijos, nustato kitos kontroliuojančios institucijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė (bauda) už neteisėtą tarpininkavimą įdarbinant piliečius užsienyje. Tačiau neretai naudojamasi tuo, kad išvykstantys žmonės nepasirengę ginti savo teisių, nežino jų.

Daug kas priklauso ir nuo paties įsidarbinančiojo

R.Kairelis atkreipia dėmesį, kad žmogus ir pats privalo rūpintis apsisaugoti nuo apgaulės atvejų: „Apsisprendus išvykti dirbti į užsienį, reikia tam rimtai pasirengti, susirinkti informaciją apie konkrečias darbo galimybes pagal turimą darbo patirtį, kvalifikaciją ir kalbos žinias, palyginti pasiūlymų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kad nebūtų didelių neatitikimų ir galimos apgaulės. Verta iš anksto susižinoti, kur svečioje šalyje galima kreiptis dėl darbo pažeidimų, nelaukiant, kol pavyks grįžti į Lietuvą.“

Daugelyje šalių nelegaliems tarpininkams ar įdarbintojams įstatymai labai griežti, štai Jungtinėje Karalystėje siekiant apsaugoti darbuotojus nuo išnaudojimo buvo sukurta organizacija – Samdytojų licencijavimo tarnyba – (angl. Gangmasters Licensing Authority – GLA). Licencijavimo sistema apima platų spektrą sektorių: žemės ūkio, komercinės miškininkystės, sodininkystės, daržininkystės, žuvies perdirbimo, vėžiagyvių rinkimo, pienininkystės ir susijusių produktų perdirbimo bei pakavimo veiklą.

Taigi, jei samdytojas suranda (siūlo) darbininkus kuriam nors iš šių sektorių, jis privalo turėti samdytojo licenciją (angl. GLA Licence). Jungtinėje Karalystėje veikla laikoma nusikaltimu, kai ji vykdoma be licencijos ir kai naudojamasi nelicencijuoto darbo jėgos teikėjo paslaugomis. Yra numatyta didžiausia bausmė už veiklą be licencijos – 10 metų įkalinimas ir bauda. Didžiausia bausmė už naudojimąsi nelicencijuoto samdytojo teikiamais darbuotojais ar paslaugomis – 6 mėnesiai kalėjimo ir 5000 svarų sterlingų bauda. Daugiau informacijos – Samdytojų licencijavimo tarnybos svetainėje.

Kuo skiriasi paslaugų ir darbo sutartys?

Su įdarbinimo agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.

Licencijos turėtojas atsako už tai, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir patikrinta.

Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.

Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali / turi kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka toje šalyje, kur dirba.

Tarpininkauti įdarbinant asmenis Lietuvoje licencijos nereikalingos, tačiau atidžiai skaityti sudaromas paslaugų ir darbo sutartis, be abejo, privalu.