Dėl padalinio – neaiškumai

Valdžios mėginimas išjudinti aukštojo mokslo reformą pakvipo aukštųjų mokyklų uždarinėjimu – manoma, kad ateityje išliks tik didžiausieji universitetai. Tačiau M. Romerio universitetas vis tiek ketina leisti šaknis Aukštaitijos sostinėje.

Dar rudenį Panevėžio miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad savivaldybė ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu, kuris Panevėžyje planuoja įsteigti savo padalinį ir organizuoti nuotolines nuosekliąsias ir nenuosekliąsias teisės studijas. Tuomet kalbintas M. Romerio universiteto studijų prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis „Mano Aukštaitijai“ aiškino, jog Panevėžyje nebus jokio padalinio, o sutartis pasirašyta tik dėl kursų rengimo.

Šio universiteto Viešojo administravimo fakulteto dekanas doc. Tadas Sudnickas kalba kitaip: anot jo, mieste visgi bus šioks toks padalinys, tačiau naujo pastato su užrašu, skelbiančiu, kad čia įsikūręs M. Romerio universitetas, miestiečiai neišvys.

Ar prieš steigiant padalinį buvo atliktas koks nors tyrimas, kuris parodytų, ar padalinys Panevėžiui reikalingas? Anot docento, geriausias tyrimas bus „atliktas“ tada, kai bus suformuotos studentų grupės.

„Mes siūlysime visą studijų paketą, kuriame gal įdomiausios ir reikalingiausios, kiek man yra žinoma, Panevėžiui būtų savivaldos institucijų, viešojo administravimo bei teisės studijos. Kokios realiai programos bus siūlomos – neaišku, nes dar neturime tikslaus studentų skaičiaus“, – kalbėjo universiteto atstovas.

Prakalbus apie padalinio „apgyvendinimo“ vietą, docentas sakė nepamenąs, kur ruošiamasi rengti studijas: „Tarėmės su savivaldybe, kad ji mums duos patalpas, tačiau kur tiksliai jos bus, nepamenu. Mums nereikia kažkokių didelių salių – svarbu, kad būtų kompiuteris ir projektorius.“ T. Sudnickui neatrodo, kad sunkmetis – nepalankus laikas universitetui kurtis regione: „Kodėl ne? Juk mūsų universitetas išlaikomas daugiausiai iš už studijas mokančių studentų, o šis padalinys mums nieko nekainuos, nes visi dėstytojai važinės iš Vilniaus.“

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė „Mano Aukštaitijai“ yra minėjusi, jog po mokslo reformos įvykdymo regionuose neliks aukštųjų mokyklų, o visoje Lietuvoje bus palikti vos 4–5 universitetai pagal apskričių skaičių, kolegijos bus tik didesniuose miestuose ir tik 7–8.

Anot T. Sudnicko, tai nesusiję su planuojamu nauju padaliniu, nes panaikinti virtualaus padalinio neįmanoma: „Stacionaraus padalinio ar naujo pastato su užrašu, jog čia įsikūręs M. Romerio universitetas, Panevėžyje tikrai nebus.“

Mokslas tampa prabanga

Kauno technologinio universiteto, Panevėžio instituto direktorius profesorius daktaras Žilvinas Bazaras naujos aukštosios mokyklos ketinimus pavadino „to universiteto reikalu“, tačiau ir suabejojo: „Žinoma, miestas seniai svajoja apie universitetą, tačiau esant tokiai ekonominei situacijai, kada mokslas tampa beveik prabanga, o pradėta vykdyti aukštojo mokslo reforma kalba apie universitetų naikinimą, steigti naujus padalinius nelabai logiška.“

Anot jo, gerai mokykloje mokęsi abiturientai, paraiškas dėl stojimo į universitetus, rašys į kitus miestus – „dauguma svajoja pabėgti“ nuo tėvų. Taip pat, Ž. Bazaro nuomone, miestui pirmiausia, reikia ekonomikos studijų programos, nes šios specialybės žmonių labiausiai trūksta Aukštaitijos regione.

Padalinio steigimo kontekste įpinta ir Panevėžio miesto savivaldybė, tačiau, kaip sakė miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, nuo savivaldybės „palaiminimo“ nepriklauso ar mieste bus naujas padalinys: „Mes atliekame tik tarpininko vaidmenį – padedame surasti patalpas, kuriose vyks paskaitos. Daugiau mes nieko negalime daryti, nes padalinių steigimas yra universiteto reikalas. Šiuo atveju, panašu, kad universitetas nori pritraukti lėšų.“

Nuo rudens, anot J. Gaidžiūnaitės, M. Romerio universiteto padalinyje studijas pirmiausia galės rinktis esami ar buvę Panevėžio kolegijos studentai, pasirinkę socialinio darbo ir pedagogo, buhalterio, verslo vadybininko studijas. Vėliau planuojamos ir kitų specialybių – pavyzdžiui, teisės – studijos.

J. Gaidžiūnaitė, taip pat dėstanti Panevėžio kolegijos studentams, sakė: „Mano, kaip lektorės nuomone, anksčiau ar vėliau viską sutvarkys rinka – ji parodys, ar iš tikrųjų buvo reikalingas šis padalinys, o pradėta aukštojo mokslo reforma tik paspartins visus šiuos reikalus.“

Konkurentų nepageidauja

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja J. Gaidžiūnaitė taip pat sakė, jog naujasis universiteto padalinys tikriausiai bus įkurtas Panevėžio kolegijos patalpose.

Išgirdęs šiuos pavaduotojos žodžius, kolegijos vadovas Kęstutis Gudas juos pavadino iš piršto laužtais gandais: „Mano vadovaujama kolegija turi laisvų patalpų, kurias galėtų išnuomoti, tačiau man tikrai nereikalinga konkurencinė aplinka, kurios mieste ir taip užtenka.“

Anot vadovo, mieste jau seniai įsitvirtinę Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo bei Kauno technologinio universitetų padaliniai ir naujo atėjimas tikrai neatneš nieko gero.

„Anksčiau visi „svaigome“ norėdami turėti mieste universitetą, tačiau manau, kad dabar ši mūsų svajonė jau nuplaukė, nes prisikūrėme padalinių, kurių nebereikia“, – samprotavo K. Gudas.

Paklaustas, kaip vertina M. Romerio universiteto vadovybės žingsnį padalinį kurti krizės bei aukštojo mokslo reformos metu, K. Gudas atsakė: „Aš gerbiu švietimo ir mokslo ministrą, tačiau jeigu ir toliau bus laikomasi politikos – jūs mieli, universitetų vyrai, susitarkit, kurie būsit uždaryti, o kurie ne – tai nebus nieko gero. “

Šaltinis
„Mano Aukštaitija“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją