Vasario 16-osios ištakos
1917 metais vykusi Vilniaus konferencija buvo pirmas Lietuvoje gyvenusių lietuvių diplomatinis žingsnis link nepriklausomybės. Visi posėdžiai buvo uždari. Atstovai daugiausia ginčijosi, kaip siekti politinės Lietuvos nepriklausomybės ir kuria didžiąją tų metų valstybę remtis.
Norėdami iškovoti nepriklausomybę, lietuviai turėjo laikytis kompromisinės politikos, laviruoti tarp Rusijos ir Vokietijos. Tuo metu bejėgei Lietuvai buvo iškilęs klausimas: su kuo eiti? Su vokiečiais ar su rusais? Vis dėl to Antano Smetonos šalininkai tuometinėje situacijoje savo viltis siejo su vokiečiais. Jie norėjo sukurti Lietuvos valstybę, priklausomą nuo Vokietijos, ir taip atsiskirti nuo Rusijos.
Lietuvių išeivių palaikymas ir Tėvynės valstybingumo siekis
Didelę reikšmę nepriklausomybės byloje turėjo lietuviai išeiviai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai buvo išsibarstę po visą pasaulį. Kas važiavo ieškodami darbo, kiti buvo ištremti sukilimo metu, treti studijavo.
Lietuvių netrūko Rusijoje, JAV, Šveicarijoje, Skandinavijos valstybėse. Turbūt mažai kas numano, kad 1917 metais gegužės 27 dieną Petrograde (Rusija) pradėjo darbą Rusijos lietuvių seimas. Šis seimas paskatino Rusijos lietuvius politiškai kovoti dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
Tuo metu Amerikos lietuviai reikalavo Lietuvai autonomijos. Vėliau, aiškėjant karo pabaigai, jie kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą. Amerikos lietuviai stengėsi supažindinti pasaulio visuomenę su Lietuvos problemomis.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikla buvo labai efektyvi. Tam pasitarnavo ir palanki šios valstybės geopolitinė padėtis. Šveicarija buvo neutrali. Karas jos nepalietė. Todėl lietuviai galėjo laisviau užsiimti politine veikla. Jų organizacijos („Lituania“) sugebėjo atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos padėtį.
Berne, Stokholme, Kopenhagoje veikė lietuvių skyriai, kurie turėjo skleisti informaciją apie Lietuvą, gerinti ryšį su okupuota Tėvyne.
Visos šios bei kitos organizacijos kitose šalyse siekė atkreipti savo šalių vyriausybių, visuomenės dėmesį į Lietuvos problemą – atkūrimą. Visų anksčiau paminėtų šalių išeiviai šaukė konferencijas, kuriose nuspręsdavo, jog reikia skelbti Lietuvos nepriklausomybę, ir šitą darbą dirbti įgaliodavo lietuvių inteligentus likusius Lietuvoje. Taip užsienio lietuviai padėjo atkurti savo Tėvynės valstybingumą.
Ryžtas akto skelbimui
Po Vilniaus konferencijos buvo nutarta siekti Lietuvos valstybės su etnografinėmis sienomis. Vėliau slaptu balsavimu buvo išrinkta Lietuvos taryba, kurią sudarė 20 asmenų, ir ši turėjo sudaryti palankias sąlygas nepriklausomybės vystymuisi, ieškoti būdų Lietuvos valstybingumui atkurti.
Kilus revoliucijai Vokietijoje, Lietuvos politikams susiklostė palankios sąlygos nepriklausomybės akto skelbimui, kuris buvo išspausdintas „Lietuvos aide“. Šis laikraščio tiražas okupacinės valdžios buvo konfiskuotas, tačiau 300 egzempliorių pasiekė užsienio lietuvius. Spaustuvė, kurioje buvo leidžiamas laikraštis, buvo nedelsiant uždaryta.
Po akto paskelbimo padėtis Lietuvoje vis vien nepasikeitė. Lietuvą valdė vokiečiai. Jie norėjo pasirašyti sutartį su Lietuva amžinąją sąjungą. Revoliucijai prasidėjus vis dėl to Lietuva sugebėjo ištrukti iš vokiečių nasrų.
Rusija vėliau taip pat pripažino Lietuvos nepriklausomybę, ir pasirašė Taikos sutartį.
1918 metais rudenį Lietuva pasuko realaus savarankiškumo keliu. Iš tikrųjų kraštą dar valdė vokiečių okupacinės grupuotės. Tačiau vėliau jie pradėjo perduoti savo funkcijas Valstybės Tarybos organams.
Laisvė šiandien
Ar esame laisvi šiandien? Ar jau užteko skaudžių netekčių bei žmonių pasiaukojimo vardan Tėvynės? Lietuviai nekartą įrodė, kad laisvė jiems yra nepaprastai brangi bei reikalinga, tai parodo ir 1918 vasario 16 dienos aktas. Vėliau vykusių nepriklausomybės kovų dalyviai, iki 1953 už laivę kovoja partizanai. Ir 1991 metų sausio 13 įvykių dalyviai. Kai nekalta mergina su savo svajonėmis aukojasi guldama po tanku. Dėl laisvos Lietuvos garsinimo per Atlantą skriejo Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.
Esame dėkingi Jiems, sau už šiandien, už laisvą paukštį, žodį. Už savo laisvą Lietuvą.