Planuojama, kad šalyje lietuvių kalbos egzamino darbus tikrins 950 mokytojų. Pasak Panevėžio Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Akvilės Aleliūnienės, savivaldybėse įsteigtuose centruose bus taisoma po 100 arba 250 dvyliktokų rašto darbų.
Vertintojų centrus ketinama steigti tik po vasario 27-osios, kai bus baigta egzaminus laikančių abiturientų registracija.
„Konkrečiai dar nežinome, kiek dvyliktokų laikys egzaminus, bet preliminariai skaičiuojame, kad Panevėžyje lietuvių kalbos egzamine dalyvaus apie 1500 abiturientų. Manau, kad mūsų mieste turėtų būti įsteigti mažiausiai 5–6 vertintojų centrai, juose ištaisyta po 250 darbų. Visų kitų valstybinių egzaminų darbai, kaip ir anksčiau, bus vertinami Nacionalinio egzaminų centro įsteigtuose centruose, veikiausiai Vilniuje ir Kaune“, – skaičiavo A.Aleliūnienė.
Jos teigimu, Panevėžio savivaldybei Nacionalinio egzaminų centro pateiktame egzaminų darbų vertintojų sąraše – 63 mokytojų pavardės iš daugumos miesto mokyklų.
„Tik vienas kitas pedagogas iš šio sąrašo dar nėra vertinęs egzaminų darbų, tačiau visi dalyvavę Nacionalinio egzaminų centro rengiamuose seminaruose ir yra apmokyti. Pedagogai taisys ne tik ne savo mokyklos vaikų, bet ir ne kitų savivaldybių mokinių darbus – jiems bus atvežami koduoti rašto darbai“, – aiškino A.Aleliūnienė.
Eksperimentai nesibaigia
Tačiau pedagogai nėra garantuoti, kad savivaldybėms pavyks surinkti jau turinčių patirties vertinti valstybinių egzaminų darbus pedagogų komandas. „Jau daug metų taisyti lietuvių kalbos valstybinio egzamino darbų važiuodavo vienintelė mūsų lituanistė. Šiemet mokytoja atsisakė šito darbo, nes nori pailsėti.
Kitiems lituanistams kvalifikacijos pakaktų, tačiau jie nedalyvavę specialiuose seminaruose, todėl mes neužregistravome savo lituanistų į vertintojų sąrašą“, – tvirtino J.Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Sliesoraitė. Ji abejoja, ar pasiteisintų, jei turinčiuosius patirties pakeistų egzaminų darbų vertinti neparengti pedagogai.
„Kažkodėl šiais metais Nacionalinis egzaminų centras tokių mokymų naujokams neorganizavo. Galbūt tikisi, kad pakaks tam parengtų pedagogų. Jei abiturientų darbus vertinti atsisakytų daugiau mokytojų, būtų visai blogai į jų vietą pakviesti neparengtus. Vis dėlto lietuvių kalba – ne matematika, kur viskas tikslu ir aišku“, – mano D.Sliesoraitė.
J.Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Ašerienė neslepia, kad nesibaigiantys eksperimentai su svarbiausiu abiturientams egzaminu išvargino ir mokytojus, ir mokinius.
„Iki šiol nė viena mokytoja nesame informuota apie vertinimą, niekas mūsų tam nekviečia, o jei ir kviestų, būtų per vėlu. Mes mokame darbus vertinti, turime patirties, tačiau viena yra taisyti per mokslo metus, o visai kas kita – per valstybinį egzaminą. Tam neparuoštiems mokytojams tokia atsakomybė per didelė“, – teigė D.Ašerienė. Pedagogės nuomone, Nacionalinis egzaminų centras, kasmet eksperimentuodamas su vieninteliu abiturientams privalomu lietuvių kalbos egzaminu, elgiasi negarbingai ir nepadoriai.
„Kai kyla diskusijos dėl nekompetentingo rašto dalies vertinimo, atsakomybė staiga nuleidžiama į apačią – savivaldybėms ir ant eilinių mokytojų pečių“, – pažymėjo D.Ašerienė. Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojos Teresės Blaževičienės teigimu, vertinti egzaminų darbus – pedagogų pareiga. „Jei būtų atsisakančių mokytojų, savivaldybės pačios turės spręsti, ką daryti“, – aiškino T.Blaževičienė.
Rekomenduoja laikyti
Pagrindinė brandos egzaminų sesija abiturientams prasidės gegužės 18-ąją rusų kalbos egzaminu. Ją baigs birželio 11-ąją geografijos egzaminas.
Neišlaikiusieji egzaminų turės teisę savo žinias patikrinti pakartotinėje sesijoje birželio 12–19 dienomis. Ji skirta ir abiturientams, kuriems dėl svarbios priežasties egzaminai buvo atidėti, bei eksternams, siekiantiems pagerinti brandos atestate jau turimą dalyko pažymį.
Laisvai pasirenkamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas organizuojamas birželio 4–15 dienomis. Dešimtokai turi teisę rinktis, ar laikyti lietuvių ir matematikos, ar vieno iš šių dalykų egzaminą.
Nors pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams nėra privalomas, švietimo specialistai vis dėlto rekomenduoja moksleiviams išbandyti savo žinias. „Patikrinime gautas pažymys dešimtokui nieko nelemia, tačiau profesinėje mokykloje renkantis prestižiškesnę specialybę arba stojant į gimnaziją gali būti nurodyta, kad priimami dalyvavusieji pasiekimų patikrinime“, – teigė A.Aleliūnienė.