Realių kliūčių reikėtų ieškoti “Dujotekanos” pelne ir jos užimamos rinkos dalyje.

Vakarų pramonės ir finansų korporacija pretenzijas į “Lietuvos dujas” pareiškė dar 1998 m., kuomet šiai finansinei grupei priklausanti “Stela Vitae” buvo stambiausia dujų tiekėja Lietuvoje. Vėliau ilgą laiką korporacijos atstovai teigė, jog nacionalinio kapitalo dalyvavimas “Lietuvos dujų” privatizavime yra būtinas – savaime suprantama, galvoje turėdami save.

Vėliau prasidėjus “Gazprom” žvalgytuvėms “Lietuvos dujose” bei deryboms dėl pirkimo sąlygų, Vakarų pramonės ir finansų korporacija suskilo. Iki tol aktyviai tarpininkavęs derybose Antanas Bosas buvo nustumtas nuo dujų verslo, o šias pareigas perėmė Rimandas Stonys. O dujų tiekimą iš “Stela Vitae” perėmė “Dujotekana”. Pasikeitimas Vakarų pramonės ir finansų korporacijos valdyme, sutapo ir pagrindinių su dujų tiekėjos – tarpininkės pasikeitimu Lietuvoje. Vardai ir įmonės pasikeitė, tačiau principas išliko toks pat.

“Gazprom” savo dujas kitoms valstybėms dažniausiai teikia per savo įmones tarpininkes. Rusijoje yra atvirai diskutuojama apie tai, jog “Gazprom” yra naudinga tiekti dujas per tarpininkus, nes taip į įmonės kišenę nubyra dalis šių įmonių pelno. Tiesa, tiek ir pats “Gazprom”, tiek ir dukterinės įmonės tai neigia. Apie tai pusė lūpų kalbama ir Lietuvoje. Todėl šiuo atveju nesklandumus derybose dėl “Lietuvos dujų” pirkimo galima paaiškinti pora priežasčių.

“Dujotekana” yra suinteresuota išlaikyti turimą rinkos dalį ir ją dar labiau didinti. Jos netekusi ji būtų užmiršta kaip “Stela Vitae” ar “Itera Lietuva”. “Gazprom” vadovai yra suinteresuoti išlaikyti gaunamą pastovią savo dalį iš dujų perpardavimo – tiesa, tai gal ir nėra oficiali įmonės politika, tačiau visiškai aišku, jog be vadovų pritarimų tokie procesai įmonėje nevyktų.

Jeigu keistai atrodo “Gazprom” nenoras pagrindine dujų tiekėja padaryt “Lietuvos dujas”, tuomet įvertinus minėtus faktus, šis nenoras nebėra jau toks keistas – suinteresuotos šiuo atveju yra abi pusės. Todėl iš tikrųjų pastaruoju metu pirkėjui ir pardavėjui sunku susitarti. Todėl tokioje situacijoje derasi ne Lietuvos Vyriausybė, o “Gazprom” ir jos tarpininkė.

Tačiau šios derybos kol kas nėra ypatingai vaisingos. Tiesa, mes jau rašėme apie tai, jog “Dujotekana” praloštų tiktai tuomet, jeigu “Lietuvos dujos” būtų parduotos su dujų tiekimo monopolizavimo sąlyga. Visais kitais atvejais – jeigu įmonė ir nebūtų parduota – “Dujotekana” laimėtų.

Kaliningrado energetinis aprūpinimas yra vienas iš tų argumentų, kurie perkelia derybas į politinį lygmenį. “Gazprom” kol kas dar vis yra valstybinė įmonė, todėl neišvengiamai susijusi su politiniais sprendimais. O Lietuvos galimybė užsukti kranelį Kaliningradui yra ne paskutinėje derybų vietoje.

Tiesa, būtina nepamiršti ir Kaliningrado srityje statomos elektrinės – čia susikerta “Inter RAO JES” vadovo Anatolijaus Čiubaiso ir “Gazprom” vadovo Aleksejaus Milerio interesai. “Kauno elektrinę” “Gapzrom” taip pat norėjo įsigyti dėl to, jog galėtų tiekti elektros energiją į Kaliningrado sritį. Nuo to, kaip pačioje Rusijoje pavyks išspręsti energetinį Kaliningrado klausimą, priklausys ir ar ateityje “Lietuvos dujų” tiekimas Kaliningradui bus svarbus.

Rusijoje jau kuris laikas kalbama apie “Gazpromo” monopolio liberalizavimą – tai reikštų, kaip ir kalba Ūkio ministras, jog tai leistų Lietuvai skelbti naują konkursą ir bandyti pritraukti kitus dujų tiekėjus. Patys rusai gana skeptiškai nusiteikę kalbėdami apie rinkos liberalizavimą. Tiesa, vienas “Gazprom” akcininkų ir svarbiausių partnerių “Ruhrgaz” gana rimtai į tai žiūri ir per savo tarpininkus supirkinėja įmonės akcijas. Lietuvoje, panašu, visai neseniai suvokta, jog parduoti “Lietuvos dujų” nėra būtina. Nors, pasak Ūkio ministro, iš tikrųjų dažnai atrodo, jog įmonę daug geriau gali valdyti privatus kapitalas.

Tačiau Vakarų vadybininkus įmonė jau turi, “Gazprom” yra reikalingas kaip pastovaus dujų tiekimo užtikrintojas. Jeigu iš tikrųjų nėra jokio reikalo, su “Lietuvos dujų” pardavimu rusams gal ir būtų galima palaukti, juo labiau, jog įmonės pajamos iš dujų transportavimo yra pastovios. Tačiau “Dujotekana” nesiruošia baigti kovos dėl rinkos dalies, todėl “Lietuvos dujų” parduodamų dujų kiekiai gali ir toliau mažėti. O tai jau gali būti gana rimta priežastis bandyti žaisti “Gazprom” ir jos tarpininkių žaidimus ir išsikovoti pastovią rinkos dalį.