„Siūlomi darbai Londono fabrikuose“ – frazė atvykėliui, girdėjusiam apie Londono įžymiąsias vietas, bet nieko nenutuokiančiam apie neparadinę šio didmiesčio pusę, skamba keistokai ir nesuprantamai. Įspūdinga didmiesčio architektūra, istorinių didvyrių paminklai, garsieji parkai, muziejai, galerijos ir angliška arbata – tai dar mokyklos laikais įstrigę atmintyje ir kelionių agentūrų garsinami Londono atributai.

Tačiau atvykusiajam ieškoti darbo – bet kokio darbo, už kurį būtų mokama – atsiveria kitokia Londono panorama. Tai – tvirta gamyklų ir fabrikų sistema, rodanti aukštą šios šalies pramonės lygį. Koks gyvenimas verda sandėliuose ir gamybiniuose angaruose, turėjau progos pamatyti iš arti – dirbdama keliuose popieriaus ir pašto fabrikuose.

Metropolio pramonės lygį rodo fabrikų ir gamyklų gausa. Remiantis statistiniais duomenimis, Londone pagaminama 25 proc. visos šalies pramonės produktų. Atvykus į šią mados ir kultūros sostinę sunku patikėti, kad lygia greta čia klesti ir „fabrikų sistema“. Ir kaip tik čia prasideda daugumos atvykėlių karjera.

Gyvenimas „nuo nulio“

Įsisukęs į kosmopolitišką fabrikų aplinką, į kvapų, skonių, aprangos ir spalvų įvairovę, primiršti istorinius Londono perlus, bet tau atsiveria paprastų darbininkų pasaulis.

Atsivėrus keliams į Didžiąją Britaniją, į šalį plūstelėjo didžiulė migrantų banga iš įvairių žemynų. Neatsiliko ir Lietuva. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), tūkstančiai tautiečių susikrovė lagaminus, paliko darbus, namus ir išvyko laimės ieškoti į karališkąją salą. Vieni norėjo uždirbti pinigų, kad galėtų įgyvendinti savo svajones, kiti siekė pradėti gyvenimą iš naujo, trečius išvykti paskatino nusivylimas politine ir ekonomine situacija Tėvynėje.

Panašias priežastis galėtų išvardinti ir emigrantai iš kitų naujųjų ES valstybių – Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Slovakijos ir kt.

Nepaisant skirtingo išsilavinimo ir darbo patirties ar stažo, daugelis gyvenimą Anglijoje pradeda „nuo nulio“ tiesiogine šių žodžių prasme. Vieni išvyksta nežinodami, nei kur gyvens, nei ką dirbs. Kitus pasikviečia anksčiau atvykę ir įsitvirtinę artimieji ar draugai. Susiradus stogą virš galvos prasideda sunkiausias etapas – darbo paieška.

Darbo specifiką iš esmės nulemia anglų kalbos žinios. Daugeliui kalbos barjeras tampa kliūtimi įsidarbinti pagal profesiją ar įgytą specialybę. Taip daktarai, mokytojai, valstybės tarnautojai ar kiti daugiau ar mažiau išsimokslinę atvykėliai tampa nekvalifikuoto darbo jėga, nes tik tokiems darbams atlikti nereikalingos anglų kalbos žinios.

Startas darbo rinkoje – fabrikuose

Gamybiniai angarai, įsikūrę toliau nuo Londono centro, suskirstyti į skyrius. Paprastai kiekvienas fabrikas turi savo biurą, kuris organizuoja įmonės darbą, priima užsakymus ir t. t. Dauguma darbuotojų įdarbinami per įdarbinimo agentūras. Darbas laikinas, ir jei nėra užsakymų, darbuotojai paleidžiami namo.

Anksčiau būdavo taip: po trijų darbo mėnesių, jei tavo darbas tenkina firmos vadovus, tau pasiūlo kontraktą, o jau tada ir atlygis pakyla aukščiau minimumo. Dabar, kai darbo rinka perpildyta, tai jau retas reiškinys, todėl niekada nežinai, kas bus rytoj, ir džiaugiesi, kai pakviečia ateiti į darbą ir kitą dieną. Atėjęs pirmą kartą paprastai gauni elementariausius darbelius – vokuoti skrajutes, reklamas, banko pranešimus, klijuoti vokus ar juos surūšiuoti pagal užsakymo specifiką. Taip ir bėga dienos: skaičiuoji, dėlioji, pakuoji, klijuoji.

Pradžiamokslis: tautiečių patirtis

Po pirmosios darbo dienos kultūrinį šoką lydi chaotiškos mintys. Fabrikuose dirba žmonės iš įvairių pasaulio kampelių – Azijos, Afrikos, Rytų Europos, Arabų šalių. Įspūdingai atrodo indų, afrikiečių nacionaliniai apdarai, virtuvėse nosį kutena europiečiams neįprastų kvapų įvairovė.

Skirtinga publika skirtingai priima ir naujokus, tad adaptacinis periodas dažnai yra sudėtingas, kartais net sukelia šoką. Vienuose fabrikuose atmosfera jauki, bendradarbiai suinteresuoti susipažinti ir integruoti tave į sistemą, todėl adaptacinis periodas būna gana sklandus ir nepalieka širdyje žaizdų. Tačiau tokį sutikimą galime laikyti gražia išimtimi. Iš esmės adaptuotis tikrai nėra lengva: nauja aplinka, nauji žmonės, naujas darbas. Pirma, ką pajunti kiekviena savo kūno dalele – tai, kad visi tavo veiksmai akylai stebimi. Tai trikdo. O jeigu nemoki kalbos, jautiesi dar keisčiau, apskritai sunku suvokti, kas vyksta.

Integracijos procese svarbų vaidmenį atlieka darbų vykdytojai (angl. supervisor). kai kurie iš jų supažindina su aplinka, kolektyvu, geranoriškai vertina tavo pastangas. Tačiau yra ir tokių, kurie įmeta tave tarsi į balą, ir tenka kapstytis, kaip išmanai. Regis, ir savoje šalyje tenka patirti panašių išgyvenimų, tačiau kai tave supa nepažįstama aplinka, skirtingų kultūrų žmonės, kai kiekvienas kovoja už savo vietą po saule – skirtumas didžiulis.

Beje, žmonės už būtį čia kovoja bet kokiomis priemonėmis: justi nesveika betikslė konkurencija, prasiveržia neapykantos pliūpsniai, lydi nuolatinės apkalbos. Visa tai – neįkainojamos pamokos, kurių negali suprasti, nepatyręs savo kailiu.

Kultūringas, išsilavinęs žmogus, atsidūręs šiame savotiškame pragare, visų pirma ima galvoti, kaip išsaugoti blaivų protą. Pasitaiko daugybė atvejų, kai turi paminti savo principus ar paprasčiausiai užsimerkti prieš tau nepriimtinus veiksmus. Kad ir tokia situacija: pakuodamas į dėžę įdedi vienu maišeliu daugiau, nei reikėtų. Darbų vykdytojas atsivedėjęs sviedžia tą „perteklinį maišelį“ į tave, palydėdamas keiksmažodžių pliūpsniais. Žinoma, gali reaguoti kaip nori – sviesti jam atgal, apsisukti ir išeiti. Tačiau prisimeni, jog tau reikia darbo, o jis dabar nesimėto – ir stabteli. Pradžioje, kai darbo pasirinkimas nėra didelis, turi susitaikyti, jog gali tekti pajusti buvimo „antrarūšiu“ skonį.

Taigi lieka sukąsti dantis, pakelti nosį ir eiti pirmyn – galvojant apie savo svajones, tikslus ir apie tai, kad vieną dieną tai baigsis. Kad galėsi dirbti ir būsi vertinamas už tai, ką geriausiai moki, kas esi.

Tačiau visokia patirtis yra vertinga. Teigiamas įvertinimas motyvuoja stengtis, tobulėti, skatina iniciatyvą. Neigiama patirtis irgi savitai naudinga – ji skatina budrumą, atkaklumą. Svarbiausia nenuleisti rankų. Užsispyrimas, ryžtas ir kruopelytė sėkmės svajones paverčia realybe. Svarbiausia – išsaugoti savastį ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų.

Jei tik atvykote ir pradedate dirbti gamykloje ar fabrike, jums tikrai pravers keli paprasti praktiniai patarimai:

· NEVĖLUOK. Darbas fabrikuose yra „sustyguotas“. Svarbu užsakymus įvykdyti laiku, todėl darbo pradžia, pertraukos ir pabaiga yra tiksliai nustatytu laiku, kurio privalu paisyti.

· „Auksinė“ žodelių AČIŪ ir PRAŠAU galia. Mandagumas visais laikais buvo dorybė. Padėka ar nuoširdus prašymas padės integruotis, užmegzti ryšį ir suformuos teigiamą reputaciją.

· SKUBĖK NESKUBĖDAMAS. Fabrikuose dažnai skaičiuojamas padarytas darbas, fiksuojama, kiek darbininkas sugeba nuveikti per nustatytą laiką, kaip jis tobulėja, kaip greitai įgunda. Pastangos yra vertinamos, tačiau svarbu per skubėjimą neprivelti klaidų. Todėl skubėk protingai. Klaidos fabrikuose netoleruojamas.

· TELEFONAI IR POKALBIAI – TABU. Atėjęs į darbą nepamiršk išjungti telefono garso. Pokalbiai telefonu darbo metu neleistini. Jeigu lauki svarbaus skambučio, įspėk apie tai vadovus. Pokalbiai tarpusavyje nepatartini, ypač naujokams, nes tai mažina darbo našumą.

· PATOGI AVALYNĖ. Kai kurių fabrikų „filosofijoje“ pabrėžiama, kad stovimas darbas yra našesnis, todėl svarbu avėti patogią avalynę.

· PRIMINK APIE SAVE. Jeigu dirbi per įdarbinimo agentūrą, svarbu nuolatos agentūrai priminti apie situaciją. Jeigu darbo sutartis nutraukiama, nedelsdamas skambink ir apie tai pranešk – turėsi didesnę tikimybę vėl gauti darbą.

· NEBIJOK KLAUSTI. Jeigu iškyla klausimų dėl darbo, išdrįsk klausti, tai vertinama teigiamai. Be to, lavinama kalba.

· BENDRAUK SU KITATAUČIAIS. Tai puikiausias būdas pramokti kalbos. Be abejo, tai ne visada paprasta, jeigu kolektyvas lietuviškas, arba vyraujanti publika – lenkai, kurie taip pat dažniausiai bendrauja savame rate. Tačiau yra daugybė kitų atvykėlių, kuriems tu įdomus.

· ATMINK, JOG TAVE STEBI. Kartais atrodo, kad dideliame būryje esi nematomas ir neišsiskiri, tačiau kolektyve visada yra vadovų patikėtinių, kurie stebi tavo darbą, todėl būk atsargus ir korektiškas.

· SVAJOK. Dažniausiai darbas fabrikuose yra labai monotoniškas: visą dieną pakuoji, rūšiuoji, skaičiuoji, renki, dėlioji. Laikui bėgant tai darosi nuobodu, todėl galvoje atsiveria plačios erdvės svajonėms. Svajok, planuok savo ateitį – tai palengvins esamą momentą ir padės greičiau pasiekti šviesesnį rytojų.