Karolis Šileika – muzikantas, grojęs su puikiai Lietuvoje žinomais atlikėjais „Amberlife“ bei Andriumi Rimiškiu. Jau kuris laikas jis gyvena ir dirba Islandijoje, kur ir savo muzikos nepamiršta. Kontrastų, įstabios gamtos, o dabar ir bankrutavusia šalimi vadinamoje šalyje Karolio muzika groja per emigrantų radiją. Be to, jis aktyvus lietuvių bendruomenės narys, jo balsas skamba ir visai neseniai čia suburtame lietuviškame chore.

- Kokie keliai muzikantą atvedė į Islandiją?

- Mane į Islandiją atvedė pirmiausia ekonominis, o paskui ir noro pagyventi svečioje šalyje kelias. Ten jau kurį laiką gyveno ir dirbo sesers draugas, tad užsimaniau pas jį apsilankyti, nes dirbant vienoje muzikinių instrumentų parduotuvėje Lietuvoje pajutau, jog stoviu vietoje ir negaliu įsigyti jokio vertingesnio daikto.

- Daugeliui Islandija tokia mistiška, kontrastų kupina šalis. Kokia ji tavo akimis?

- Na, išties, tik atvykus į šią šalį iš karto pajutau skirtumą – peizažas atrodė gerokai atšiauresnis ir gamta kitoniška. Tolumoje stūksojo nerimastingi miglos apsupti kalnai, o vietoje akiai įprastų pievų riogsojo lavos laukai...

- Naujas Islandijos įvaizdis – šalis, kuri bankrutavo. Ką tai realiai reiškia žmonėms gyvenantiems Islandijoje? Ypač imigrantams? Gal padėtis užsienio žiniasklaidoje pernelyg dramatizuojama?

- Mano nuomone, apskritai visoje žiniasklaidoje viskas yra pernelyg dramatizuojama ir sutirštinama. Tačiau Islandijos padėtis šiuo metu tikrai ne kokia. Žmonės atleidžiami iš darbų, šimtai bedarbių darbo biržoje užsiregistravusių ir jokių realių pasiūlymų negaunančių. Dauguma islandų gyveno pasiėmę paskolas iš bankų už savo namus, automobilius ir kitą turtą, tad užklupus ekonominei krizei jas labai paveikė infliacija. Girdėjau, kad yra kuriamos specialios programos islandams kaip išvažiuoti dirbti bei gyventi į Norvegiją, Daniją, Švediją... Na, o mums, imigrantams, skaudžiausia, jog dvigubai nuvertėjo vietinė valiuta euro atžvilgiu. Bet gyvenant šalies viduje ta krizė taip labai nesijaučia – kainos pakilusios nežymiai, viskas funkcionuoja kaip anksčiau, nebent Naujieji metai mums atneš naujų staigmenų...

- Ką veiki Islandijoje?

- Islandijoje dirbu dviejuose darbuose: aliuminio gamykloje ir picerijoje. Na, o laisvu nuo darbų metu dalyvauju lietuvių bendruomenės veikloje, giedu lietuviškame chore, groju gitara bei keliauju po nuostabiąją ledo šalies gamtą su mylimąja.

- Teko girdėti, kad tavo muziką groja islandų radijas. Papasakok apie tai daugiau, kaip tavo muzika atsidūrė ten?

- Islandijoje yra toks emigrantų radijas, kuriame vedamos laidos įvairiomis pasaulio kalbomis, tad per lietuvių pusvalanduką ir pagrojo mano dainą. Kadangi lietuviško pusvalandžio vedėjas Algirdas Šlapikas taip pat priklauso lietuvių bendruomenei, tai jis ir padėjo mano muzikai atsirasti tame radijuje. Taipogi man teko groti gyvai ir per kalėdinį šios radijo stoties vakarėlį.

- Kaip įrašinėji savo muziką Islandijoje? Gal tenka ir daugiau koncertuoti? Papasakok apie savo muzikinę veiklą Islandijoje.

- Islandijoje neįrašinėju, nes neturiu tam sąlygų, tačiau visus įrašus turiu kompiuteryje dar iš Lietuvos. Kartą teko pagroti viename Reikjaviko bare, bet paprastai gitarą paimu į rankas tiesiog draugų kompanijoje.

- Trumpai prisimink savo muzikinius žingsnius dar Lietuvoje žengtus.

- Trejus metus grojau su atlikėju Amberlife – vienerius metus būgnais ir du sintezatoriumi. Po to dar teko vieną sezoną pagrot ir su Andriumi Rimiškiu. Ne vieną kartą grojau ir įvairiuose baruose vienas su gitara.

- Kaip Islandijoje vertinami imigrantai? Koks lietuvių įvaizdis?

- Imigrantai vertinami kaip pigesnė darbo jėga, islandai nelabai mėgsta atvykėlius, pasitaiko net ir nacistų. Lietuvių įvaizdis blogas. Dėl tautiečių nusikaltimų į visus lietuvius žiūrima kreivai, nepatikliai.

- Ką Karolis Šileika galvoja apie grįžimą į Lietuvą?

- Noriu grįžti į gimtinę, bet neaišku tik kada tai atsitiks...

- Ko išmokė Islandija?

- Islandija išmokė mane būti savarankiškesniu, kantresniu bei suharmonizuoti savo vidinę ramybę.