Dar prieš keletą mėnesių buvęs dukart brangesnis už dolerį ir penktadaliu brangesnis už eurą, svaras jau baigia susilyginti su bendra Europos Sąjungos valiuta, o už dolerį tėra brangesnis pusantro karto.

Uždirbtų pinigų kol kas nekeis į litus

Norint sunervinti Didžiojoje Britanijoje gyvenantį lietuvį, šiomis dienomis pakanka ištarti du žodžius: „svaro kursas“. Turintieji pakankamai optimizmo ir saviironijos liūdnai pasišaipo, kad jiems reikia kuo mažiau kelti koją į kitas šalis, įskaitant Lietuvą. Mat gaudami atlyginimus svarais ir už juos pirkdami maistą bei kitas prekes, daug nepraranda.

Tačiau tie, kurie į Jungtinę Karalystę vyko užsidirbti ar nuolat siunčia pinigus namuose likusiems artimiesiems, o ypač tie, kurie grąžina paskolas bankams, puola į neviltį. Laikinų emigrantų, kurie tikėjosi parsivežti į Lietuvą apvalią sumelę, patiriami nuostoliai per trumpą laiką šoktelėjo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų ir toliau auga.

Prieš keletą dienų dvi Didžiosios Britanijos lietuvės, Vilniuje paklaustos apie pingantį svarą, susiraukė. „Girdėjau, kad jau moka mažiau nei keturis litus“, - pasiskundė viena. Išgirdusios, kad tą dieną oficialus lito ir svaro santykis Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 3,69 Lt už svarą, moterys neteko amo. Keliasdešimčia centų svaras atpigo vos per keliolika dienų – nuo tada, kai jos atskrido.

Tačiau šių išeivių piniginės pastebimai nesuplonės, mat joms nereikia ieškoti banko, kuris brangiau nupirktų jų pinigus, o grįžusios į Londoną jos toliau mokės svarais.

Tuo tarpu DELFI kalbintas Tadas, devynis mėnesius plušėjęs Didžiosios Britanijos automobilių pramonėje, suka galvą, ką daryti su parsivežta nemaža suma pinigų. Jis su žmona į Lietuvą parvyko prieš keletą savaičių, nusprendęs nelaukti, kol, užklupus krizei, praras darbo vietą.

„Svarų kol kas nekeičiame, galvojame, ką daryti. Keisdami nemažai prarastume. Būtų galima padėti indėlį svarais ir kuriam laikui palikti. Kokį pusmetį nieko nedarysime“, - pasakojo Tadas. Jauna pora kol kas gyvena iš anksčiau sukauptų santaupų litais.

Pašnekovas sakė negirdėjęs, kad kas nors iš jo pažįstamų, atsidūrusių panašioje situacijoje, skubėtų versti svarus litais. „Galvoju, kad kursas turėtų pakilti. Nekainuos svaras mažiau už eurą. Anglijos ekonomika pakankamai stipri“, - vylėsi Tadas.

Anot jo, net sparčiai pingant svarui britų verslininkai nepasinaudojo situacija ir kainų nekėlė. Todėl lietuvis įsigijo nešiojamąjį kompiuterį ir modernų mobilųjų telefoną – dėl kurso svyravimo jam pavyko gerokai sutaupyti, užuot išlaidavus Lietuvoje.

Siūlo neskubėti į Londoną apsipirkti

Tačiau „Swedbank“ banko Lietuvoje Valiutų prekybos skyriaus vadovas Andrius Bakanas vėsina gyventojų, sumaniusių išnaudoti smunkantį svaro kursą ir vykti apsipirkti į Londoną, entuziazmą.

„Lietuviams patarčiau taupyti ir neišlaidauti, bet jei jau labai norisi, geriau tai daryti savoje, o ne svetimoje šalyje, - DELFI sakė jis. – Niekas nesame garantuoti, kad po kurio laiko turėsime darbą. Visi lietuviai prasiskolinę. Geriau neleisti pinigų, o pasidėti juodai dienai. Kiti metai bus kur kas prastesni, nesame garantuoti dėl ateities, todėl verčiau užsiauginti lašinukus.“

Anot pašnekovo, emigruoti pasišovusiems lietuviams taip pat geriau nesirinkti Didžiosios Britanijos: „Britai planuoja, kad 2010 m. šalyje bus apie 3 mln. bedarbių. Tai yra labai daug.“

Kaip elgtis išeiviams, sukaupusiems nemažą sumą svarais, pasak A. Bakano, priklauso nuo ateities planų. Jei jie ketina likti Jungtinėje Karalystėje dar keletą metų, nereikėtų blaškytis ir pulti keisti santaupas. Tokios pačios strategijos finansininkas siūlo laikytis ir tiems, kurie grįžta į Lietuvą, - užuot keitus pinigus jis siūlo padėti indėlį svarais.

A. Bakano teigimu, ilgainiui svaras turėtų pradėti kilti, nors artimiausių kelių mėnesių perspektyvoje jis sakė nematantis nieko gero. Anot jo, neigiamos įtakos situacijai turi tai, jog britų ekonomika šiuo metu laikosi prasčiau nei eurozonos šalių.

Tarp priežasčių, nulėmusių tokį staigų svaro pigimą, finansininkas paminėjo sprogusį, bet dar visiškai nesubliūškusį „nekilnojamojo turto burbulą“, būsto brangimą, beatodairišką skolinimąsi iš bankų, dabar didėjantį nedarbą ir tai, kad Didžioji Britanija buvo investavusi didžiules sumas į Islandiją, kurios finansų sektorius neseniai žlugo.

Nemažai Jungtinės Karalystės lietuvių yra įsigiję po butą ar namą. Nors dalis jų pageidauja grįžti gimtinėn, nuo to sulaiko krentančios nekilnojamojo turto kainos. Mat lietuviai gali nebeatgauti pirkiniui išleistos sumos. A. Bakanas tokiu atveju siūlo butus ir namus nuomoti, nors nuomos kaina dėl išaugusios pasiūlos taip pat krenta.

Teigiama, kad bankams apribojus paskolų išdavimą, šiemet kovą būsto kainos Jungtinėje Karalystėje krito labiausiai nuo 1992 m.

Kelia kai kurių maisto produktų kainas

Didmenine prekyba lietuviškais maisto produktais užsiimančios kompanijos „Lignesa Foods“ vadovė Edita Klimavičiūtė–Sieradzka pasakojo, jog pingantis svaras yra nemažas galvos skausmas.

Dėl to kompanija buvo priversta pakelti kai kurių produktų kainas. „Branginame ne viską, iš mūsų pusės nebūtų gražu. Kiek galime, kainų nekeliame. Kadangi atsivežame „Lignesos“ Lietuvoje gaminamus žuvies produktus, jų nebranginame. Bet pieno produktų kainas pakėlėme, taip pat –bent pusės mėsos gaminių“, - pasakojo verslininkė.

„Mūsų pelnas mažėja. Žiaurūs svyravimai buvo praėjusio mėnesio viduryje. Kol kas nuostolių neskaičiavome, net procentais negalėčiau pasakyti. Viską pamatysime sausį, - teigė pašnekovė. – Svarbiausia – išsilaikyti šioje neaiškioje situacijoje. Maistas vis tiek yra pirmo būtinumo prekė. Bandysime išgyventi, po truputį kelsime kainas. Viliuosi, kad sustos svaro kritimas.“

Bendrovę gelbsti tai, kad Didžiojoje Britanijoje maisto produktams netaikomas PVM. Todėl kai kurios prekės „Lignesos Foods“ sandėliuose būna pigesnės nei Lietuvoje.

Mėsos, pieno produktų, kitų gaminių kainos šiemet kilo ir dėl Lietuvoje gerokai šoktelėjusios infliacijos, nors pastaruoju metu jos stabilizavosi.

E. Klimavičiūtės-Sieradzkos teigimu, „Lignesos Foods“ klientai – parduotuvių savininkai prekiauja iš įvairių Rytų Europos šalių, kur situacija – panaši kaip Lietuvoje, importuotais produktais, todėl nepasitenkinimo dėl kylančių kainų nereiškia: „Jie puikiai žino, kas darosi visame pasaulyje darosi. Tai sušvelnina mūsų situaciją – niekas negalvoja, kad mes švenčių proga norime užsidirbti“.

Tačiau pasikeitusi finansinė situacija pakeitė žmonių pirkimo įpročius. Anksčiau jie į parduotuves traukdavo kartą per savaitę, prisikraudavo pilnus maišus ir palikdavo apvalią sumą. Dabar gyventojai mieliau perka kasdien ir dažniausiai tik tuos produktus, kurių tuo metu reikia. E. Klimavičiūtė-Sieradzka spėjo, kad taip jie mažiau jaučia kainų kilimą.

Vykti atostogauti į užsienį tapo brangiau

Vienas iš kompanijos „Glorywood“, kuri užsiima langų importu ir nestandartinių baldų gamyba, vadovų ir lietuviškomis knygomis prekiaujančio knygyno „Knygnešys“ direktorius Dalius Eismontas dabartinę situaciją apibūdino lakoniškai: „Blogai.“

Jis taip pat negalėjo pasakyti, kokius nuostolius atneš svaro pigimas, – dabar esą apie uždarbį negalvojama, norima bent išsilaikyti. Knygynui nelengva ir dėl to, kad dabar tenka atsiskaityti su tiekėjais už skaitinius, atsivežtus prieš keletą mėnesių. Kaina liko ankstesnė, bet pasikeitus svaro ir lito santykiui, bendrovė faktiškai gauna mažiau, todėl taip pat kelia kainas.

„Bet žmonės supranta. Neseniai vienas pirkėjas pasidomėjo, kiek kainuoja knyga, kurią jis buvo nusipirkęs Lietuvoje. Paaiškėjo, kad pas mus – pigiau, - prisiminė pašnekovas. – Bet kas bus, kai knygoms pakels PVM, nežinau… Klientai mus guodžia. Galvoju, kad 12 svarų už knygą – brangoka. Bet jie sako: Lietuvoje daugiau kainuoja.“

Kasdieniniame gyvenime, anot D. Eismonto, svaro kurso kritimo beveik nejusti. Tačiau pokyčiai pradeda kandžiotis nusprendus ištrūkti į užsienį: „Kelionei į Alpes išsikeičiau 2 tūkst. svarų, gavau 2067 eurus. Kursas – jau beveik vienas prie vieno.“

Kritimas – didžiausias nuo prieškario

Lietuvos banko nustatytas oficialus lito ir svaro kursas pirmadieniui – 3,6536 Lt už svarą. Bankuose Didžiosios Britanijos valiuta dabar superkama dar pigiau: SEB už svarą moka 3,6521 Lt, „Swedbank“ – 3,6495 Lt, „DnB Nord“ – 3,68 Lt, „Danske bankas“ – 3,605 Lt, „Snoras“ – 3,63 Lt.

Matydami šiuos skaičius, emigrantai visai kitaip vertina pavasario ar praėjusių metų valiutų kursus, dėl kurių tuomet garsiai piktindavosi. Pernai pavasarį Lietuvoje už svarą buvo mokama 5,15 Lt, žiemos pradžioje – 4,8 Lt, šiemet sausį – 4,6 Lt (tuomet skelbta, kad svaro kursas Anglijoje buvo žemiausias per ketverius metus), kovą – 4,4 Lt.

Valiutų strategai jau pavasarį įspėjo, kad svarui šie metai bus vieni iš prasčiausių. Kovo pabaigoje euras pabrango iki rekordinių 79 pensų. Tuomet už svarą buvo mokama 1,9957 dolerio. Anglijos bankui šiemet keletą kartų sumažinus tarpbankinių palūkanų normą, krito svaro kursas euro atžvilgiu. Kadangi litas susietas su euru, ryškių svyravimų neišvengta ir Lietuvoje.

Pastaruoju metu svaro kursas krito labiausiai nuo 1931 m. Ketvirtadienį svaro kursas euro atžvilgiu pirmą kartą nuo bendros ES valiutos įvedimo 1999 m. smuko iki 95,57 penso už eurą (tiesa, vėliau euras pabrango iki 95,09 penso). JAV dolerio atžvilgiu svaras atpigo nuo 1,5536 iki 1,5391 dolerio už svarą.

Taip atsitiko paaiškėjus, kad lapkritį padidėjo šalies biudžeto deficitas, nes dėl krizės sumažėjo įplaukos. Be to, tikimasi, kad centrinis bankas paseks JAV federaliniu atsargų banku ir bazinę palūkanų normą sumažins iki nulio.