- Turizmo atašė skiriamas, kai norima pritraukti daugiau turistų iš atitinkamos šalies, kultūros – stiprinant kultūros ryšius. O kokiais atvejais skiriamas policijos atašė? Kodėl pavyzdžiui policijos atašė yra Airijoje, nors nėra daugelyje kitų šalių?
- Policijos atašė yra skiriamas tais atvejais, kai Lietuvos policija susiduria su suintensyvėjusiu bendradarbiavimu su tam tikra valstybe. Padidėjus informacijos apsikeitimo srautams bei skatinant glaudesnį bendradarbiavimą, atsiranda poreikis užmegzti tiesioginius kontaktus su kitos valstybės policijos padaliniais, todėl natūralu, jog deleguojamas pareigūnas, kurio uždavinys užtikrinti sklandų Lietuvos policijos bendradarbiavimą su paskirties valstybe.
Lietuvos policija turi atašė ne tik Airijoje, tačiau ir Ispanijoje, Europolo biure dirbantis policijos atašė taip pat atsakingas už bendradarbiavimo stiprinimą su Nyderlandų Karalyste.
Poreikis turėti policijos atašė Airijoje atsirado prieš kelis metus, tačiau specialiojo atašė įsteigimo procedūra (kuri taip pat yra susijusi su atskiro finansavimo numatymu) nėra greita, kadangi reikia išanalizuoti daugybę veiksnių prieš teikiant prioritetą kuriai nors konkrečiai valstybei.
- Šiose pareigose esate jau vieni metai. Kokios tendencijos darbe išryškėjo?
- Per tuos metus reikėjo perprasti Gardos (Airijos policija – aut. past.) veiklos specifiką, kuri yra neatsiejama visiškai kitokios teisinės sistemos dalis. Supratęs, jog vietos lietuviams tai irgi gali būti keblu, atidariau jiems skirtą tinklalapį , kuriame stengiuosi talpinti jiems rūpima informaciją Gardos klausimais, taip pat prašau jų pagalbos padedant nustatyti nuo Lietuvos policijos besislapstančių nusikaltėlių buvimo vietas.
Žodžiu, bandau stiprinti bendradarbiavimą ne tik tarp gardos ir Lietuvos policijos, tačiau noriu įtraukti ir mūsų piliečius, gyvenančius Airijoje, bendrauti su abejomis institucijomis, juk mes kartu dirbame jums.
- Dažnai girdime, kad šalies oro uostuose sulaikomi išskrendantys ar į Lietuvą iš Airijos grįžtantys vienokius ar kitokius nusikaltimus įtariami padarę lietuviai. Kokios galimybės nusikaltėliams pasislėpti ES šalyse, po kurias galima laisvai keliauti?
- Savaime suprantama, jog laisvas asmenų judėjimas keičia policijos darbo taktiką, skatina gerokai glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos valstybių, tačiau sąlyginai lengvesnės sąlygos nusikaltėlių judėjimui kertant valstybių sienas negali atimti iš sąžiningų asmenų mėgautis šiuo privalumu. Nereikia pamiršti, jog nusikalsti linkę asmenys visuomenėje sudaro labai mažą dalį, tik, deja, blogi, nesąžiningi darbai skamba žymiai garsiau nei geri.
- Airijos žiniasklaida, o iš paskos ir Lietuvos, vis parašo apie vienokius ar kitokius nusikaltimus padariusius lietuvius. Į kokias bėdas, nusikaltimus lietuviai dažniausiai įsipainioja? Kitaip sakant, kokie nusikaltimai populiariausi tarp Airijos lietuvių?
- Iš tiesų Lietuvos piliečiai Lietuvoje ar Airijoje dažnai patenka į panašias bėdas: labai dažni vairavimo išgėrus atvejai, taip pat vagystės. Aišku pasitaiko ir narkotinių medžiagų platinimo bei dokumentų klastojimo atvejų, tačiau tai vėlgi sudaro nežymią dalį, nors atgarsis apie tokius nusikaltimus yra gerokai didesnis.
- Ar lietuviai nusikaltėliai labiau linkę nusikalsti prieš savo tautiečius ar kitus imigrantus, ar labiau prieš vietos gyventojus? Kodėl yra vienaip ar kitaip?
- Reikia pripažinti, jog nusikaltimai, susiję su alkoholio vartojimu dažnai būna nukreipti į savo tautiečius. Manau, kad viena iš priežasčių yra ta, jog tautiečiai linkę linksmintis namuose su draugais, o alkoholis, kaip žinoma, labai greitai draugus gali paversti priešais. Vagysčių atveju vagys tikrai nesirenka aukos pagal tautybę.
- Sakoma, kad atsivėrus ES durims Lietuvos nusikaltėliai emigravo vieni pirmųjų, tačiau dabar vieni pirmųjų ėmė grįžti į Tėvynę. Ar pastebimos tokios tendencijos Jūsų ir kolegų darbe?
- Tokius komentarus dažniausiai išgirsi iš žiniasklaidos, bet ne specialistų. Taip yra tik todėl, kad prasidėjus emigracijos bangai emigravo ir nusikalsti linkusių asmenų dalis, kurie kitose valstybėse ieško būdų savo nusikalstamai veiklai vykdyti, o garsas apie jų „darbus“ sklinda keleriopai greičiau. Tas pats pasakytina ir apie nusikaltėlių masinį grįžimą į Lietuvą.
Organizuoto nusikalstamumo atstovai, kurie per šį laiką sugebėjo surasti nišą svetimoje valstybėje užmegzti „verslo“ santykius su vietos nusikaltėliais, tikrai nepatrauks į Lietuvą grįžtant jos gyventojams, o tie, kurie nesugebėjo įsitvirtinti ar tiesiog buvo išstumti vietos nusikalstamų grupuočių, savaime suprantama ieškos būdų pasipelnyti, todėl neatmetama ir jų grįžimo galimybė.
- Lietuviai Europoje pagarsėję žmonių prekyba, narkotikais, eurų, dokumentų padirbinėjimu bei reketu. Ar ir Airijoje tas pats?
- Vėlgi yra pasitaikę atvejų ir Airijoje, kai Lietuvos piliečiai įsiveldavo į žmonių grobimus už išpirka, narkotinių medžiagų platinimą, dokumentų klastojimus ir panašiai, tačiau negalima būtų teigti jog lietuviai tuo garsėja. Airijos situacija lietuvių atžvilgiu yra unikali tuo, jog čia palyginti nedideliame plote (dydžiu panašiame į Lietuvą) gyvena turbūt labiausiai koncentruota lietuvių emigrantų bendruomenė pasaulyje, juk atskirais skaičiavimai čia jų gali būti nuo 80 000 iki 120 000, todėl ir žmonių pasitaiko tikrai įvairių.
- Gal turite kokios nors statistikos apie tautiečius nusikaltusius Airijoje? Gal žinote, kaip mes atrodome šalia kitų imigrantų?
- Airijos Garda, stengdamasi nepažeisti žmogaus teisių, neskirsto nusikaltimų pagal juos padariusių tautybę ar pilietybę, nes tai neturi nieko bendra su pačiu nusikaltimu, todėl statistikos pateikti negaliu, tačiau viena aišku (ir tai ne kartą pabrėžė gardos atstovai) - išeiviai iš Lietuvos tikrai nėra tarp daugiausiai keliančių problemas. Airijoje užtenka ir „savų“ nusikaltėlių, kurie labai aiškiai atsidengė pradingus kovos už nepriklausomybę skraistei.
- Ką patartumėte į bėdą įsivėlusiam lietuviui, tapusiam vienokio ar kitokio nusikaltimo auka Airijoje? Ką pirmiausia jis turėtų daryti?
- Vienareikšmiškai – kreiptis į Gardą ir tik į Gardą. Malonu matyti, jog vis daugiau ir mūsų piliečių kreipiasi pagalbos į šią instituciją, nors pradžioje (galbūt dėl kalbos barjero, baimės ar nesupratimo) lietuviai vengdavo patikėti savo problemas Gardai, tačiau ilgainiui suprato, jog tai yra vienintelis teisėtas būdas kovoti su nusikalstamumu ir kiti būdai tik dar labiau apsunkina pačių nukentėjusių situaciją.
- Jau teko rašyti apie Airijos policijoje dirbančią dirbančią vieną lietuvę. Gal yra ir daugiau?
- Kiek man žinoma, kol kas tik Laura yra rimtai priartėjusi prie šios galimybės (ji kol kas dar tik studijuoja antroje pakopoje). Esu girdėjęs ir apie kitų lietuvių nenusisekusius ketinimus, taip pat svarstymus pasirinkti šią profesiją Airijoje ir manau, jog tokių artimiausioje ateityje turėtų tik daugėti, turint omeny ekonominius sunkumus bei Gardos norą pritraukti kuo daugiau skirtingų bendruomenių narių į savo gretas.