Taip teisėjas nusprendė išdėstyti savo nuomonę apie kadenciją baigiantį Seimą, kuris, pasak G. Seikalio, „savo veiklos metu parodė visišką nesugebėjimą spręsti įsisenėjusias teismų problemas, o kai kurie Seimo veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu“.

Teisėjo nutartyje išdėstyti teiginiai jau sulaukė reakcijos iš teisėjų bendruomenės. Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė DELFI patvirtino, kad G. Seikalis gali būti kviečiamas pasikalbėti. „Manau, kad teisėjas savo nuoskaudas išliejo ne ta forma ir ne toje vietoje, juk teismo nutartis – procesinis dokumentas“, - sakė L. Garnelienė.

G.Seikalis: kiek galima į teisėjus valytis kojas?

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko ieškinį „Laisvam laikraščiui“ dėl garbės ir orumo gynimo jau apie pusantrų metų nagrinėjęs G. Seikalis pirmadienį nusprendė nusišalinti nuo Seimo nario bylos, nes suabejojo savo galimu šališkumu.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo pirmininkė Daiva Kazlauskienė antradienį nusprendė, kad politiko ir žurnalistų ginčą nagrinės jau ne vienas, o trys teisėjai. Į šią kolegiją G. Seikalis nėra įtrauktas.

„Ateina ribos, kiek galima į tave valytis kojas?“ – taip savo sprendimą DELFI komentavo teisėjas. Jis neabejojo, kad jo elgesys gali papiktinti politikus bei dėl to gali gauti pylos iš Teisėjų tarybos.

Nutartyje karčių replikų Seimo nariams negailėjęs teisėjas įsitikinęs, kad „metų metais rengiamo ir niekaip nepriimamo naujo Teismų įstatymo įgyvendinimo vilkinimas akivaizdžiai prieštarauja ne tik teismų, bet ir visos valstybės interesams, kenkia jos nacionaliniam saugumui“.

„Normalų teismų funkcionavimą ėmė keisti nuostata, kad valstybėje teisingumą galima vykdyti slaptųjų tarnybų pažymomis, - rašė teisėjas. - Svarbiausi ekonominiai sprendimai ir asmenų skyrimas į svarbiausius postus priimami vadovaujantis šių tarnybų slaptomis pažymomis be teisės į apeliaciją. Teisėjų nepriklausomumas, kaip ir kalbos apie jų gaunamus didžiulius atlyginimus, tėra mitas, taip pat eskaluojamas metų metais“.

Seimas puikuojasi blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje

Pasak teisėjo, daugelis teisėjų yra prasiskolinę bankams iki kadencijų pabaigos, todėl darbo praradimas daugeliui reikštų jų šeimų bankrotą.

„Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“ atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis Teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų.

Grupė marginalų netgi išmąstė, kad tauta jiems suteikė mandatą nevykdyti Konstitucinio Teismo sprendimų. Tą pačią nuostatą atkartojo valstybės Premjeras neseniai pareiškęs, kad teisėjams bylinėtis teisme dėl neišmokėtų atlyginimų yra neetiška“, - piktinosi G. Seikalis.

„Sulaukęs penkiasdešimties sužinojau, kad teisti vagį Lietuvoje - neetiška. Įstatymų vykdymas virto į išmaldos prašymą. Ar gali išmaldos prašytojas spręsti apie garbę išmaldą duodančių? Manau, kad ne“, - nutartyje atvirai dėstė G. Seikalis.

Nutartis

DELFI pateikia visą teisėjo G. Seikalio nutartį:

"N U T A R T I S

Laisvės pr. 79A,Vilnius 2008 m. spalio mėn. 20 d.

Vilniaus m.2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-813-294/2008 pagal ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį atsakovams UAB „Šilo bitė“ (savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo), Aurimui Drižiui ir Vytautui Kabailai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo

N U S T A T Ė :

Ieškovas Alvydas Sadeckas prašė pripažinti, kad eilėje savaitraščių „Laisvas laikraštis“ buvo publikuojami straipsniai neatitinkantys tikrovės, žeminantis jo garbę ir orumą, prašė įpareigoti atsakovus juos paneigti ir priteisti jam neturtinę žalą.

Byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, byla pradėta nagrinėti iš esmės.

Prieš galutinai vertinant surinktus įrodymus, teismui kilo abejonių dėl jo galimo nešališkumo priimant sprendimą byloje.

Teisėjas, nagrinėjantis bylą, nėra susijęs jokiais teisiniais santykiai nei su ieškovu nei su atsakovais dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, nėra saistomas jokiais giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat nėra kitų pagrindų, numatytų LR CPK 65 str. dėl kurių teisėjas privalėtų nusišalinti arba būtų nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas A.Sadeckas nėra eilinis asmuo, o yra LR Seimo narys, užimantis aukštas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Šios kadencijos Seimas savo veiklos metu parodė visišką nesugebėjimą spręsti įsisenėjusias teismų problemas, o kai kurie Seimo veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu.

Manau, kad metų metais rengiamo ir niekaip nepriimamo naujo Teismų įstatymo įgyvendinimo vilkinimas akivaizdžiai prieštarauja ne tik teismų, bet ir visos valstybės interesams, kenkia jos nacionaliniam saugumui. Normalų teismų funkcionavimą ėmė keisti nuostata, kad valstybėje teisingumą galima vykdyti slaptųjų tarnybų pažymomis. Svarbiausi ekonominiai sprendimai ir asmenų skyrimas į svarbiausius postus priimami vadovaujantis šių tarnybų slaptomis pažymomis be teisės į apeliaciją.

Teisėjų nepriklausomumas, kaip ir kalbos apie jų gaunamus didžiulius atlyginimus, tėra mitas, taip pat eskaluojamas metų metais. Teisėjas, neišdirbęs penkerių metų ir nepatvirtintas likusiai kadencijai, t.y. iki 65-rių metų yra priklausomas nuo visko nuo kuo tik gali priklausyti. Be to, teisėjai, kaip ir kiti piliečiai, norėdami užsitikrinti bent kiek padorų gyvenimą, yra prasiskolinę bankams iki kadencijų pabaigos. Darbo praradimas daugeliui reikštų jų šeimų bankrotą.

Procesiniai terminai yra surašyti taip, kad jie tapo siektina tobulybe ir visiškai neatitinka nūdienos realijų. Patikrinus bet kurio teisėjo darbą, sekančią dieną jis gali būti atleistas iš darbo dėl bet kokių formalių priežasčių.

Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“ atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis Teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų.

Grupė marginalų netgi išmastė, kad tauta jiems suteikė mandatą nevykdyti Konstitucinio teismo sprendimų. Tą pačią nuostatą atkartojo valstybės Premjeras neseniai pareiškęs, kad teisėjams bylinėtis teisme dėl neišmokėtų atlyginimų yra neetiška.

Sulaukęs penkiasdešimties sužinojau, kad teisti vagį Lietuvoje - neetiška. Įstatymų vykdymas virto į išmaldos prašymą. Ar gali išmaldos prašytojas spręsti apie garbę išmaldą duodančių? Manau, kad ne. Esant visiškam nesusikalbėjimui tarp teisėjų bendruomenės, LR Seimo ir Vyriausybės, vengdamas suklysti dėl galimo neadekvataus surinktų įrodymų vertinimo ir siekdamas užtikrinti ieškovui jo konstitucinę teisę į viešą, teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, bei vadovaudamasis LR CPK 66 str. nusišalinu nuo šios bylos nagrinėjimo.

Vadovaudamasis LR CPK 66,290 str. str., teisėjas N U T A R Ė :

Nusišalinti nuo civilinės bylos Nr.2-813-294/2008 nagrinėjimo.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Seikalis".