Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam reikalingas gynėjas, ir parinktą gynėją paskiria.
Šiuo atveju pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ikiteisminiame tyrime pačiam asmeniui kreiptis niekur nereikia, reikia tik pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kad jis pageidauja gynėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Baudžiamojo proceso kodekso redakcija panaikins ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu, tačiau tik tais atvejais, kai gynėjas nebūtinas pagal įstatymą. Minėti pareigūnai privalės išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
Išvardiname atvejus, kada gynėjo dalyvavimas būtinas ir pareiga jį užtikrinti besąlygiškai tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui:
§ nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
§ nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
§ nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
§ kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (pvz., kai ikiteisminio tyrimo metu yra keletas įtariamųjų, jų parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems, o tik vienas iš įtariamųjų turi gynėją);
§ nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
§ nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
§ tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
§ kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
§ nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.
Atkreipiame dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.