• Garantinis fondas problemų neišsprendžia

    Pritariame, kad, bankrutavus įmonei, darbuotojai visų pirma privalo atgauti pinigus. Tačiau duotu atveju Garantinis fondas būtų priemonė kovoti ne su priežastimis, o su pasekmėmis.

    Galima paminėti dvi šios socialinės krizės priežastis: tai nesavalaikis bankroto procedūros inicijavimas bei administracijos vadovų civilinės atsakomybės netaikymas.

    Teisinis bankroto reguliavimas

    Šiai dienai daugelis bankrotų yra nesavalaikiai, skelbiami per vėlai. Nors pati bankroto procedūra sureguliuota pakankamai šiuolaikiškai, tačiau, paskelbus bankrotą, paprastai jau nebėra turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su darbuotojais.

    Bankroto paskelbimas visų pirma priklauso nuo to, kaip įstatymai apibrėžia įmonės nemokumą. Šiuo metu įstatymai nustato, kad bendrovė nemokia tampa tada, kai jos skolos viršija turtą. Tačiau tokia formuluotė yra ydinga bei formali.

    Tokiu atveju įmonės kreditoriai bei algų neatgaunantys darbuotojai jau dažnai nebeturi iš ko išieškoti jiems priklausančius pinigus. Reikėtų pasiekti, kad bankrotas įmonei būtų skelbiamas tada, kai bendrovė yra nepajėgi laiku atsiskaityti su darbuotojais ar kreditoriais 3 arba 6 mėnesius. Tuomet pastariesiems išliktų daugiau galimybių atgauti savo turtą.

    Tai paprastumo dėlei galima palyginti su mirtinos ligos konstatavimu. Jei daktaras nustato ją pirmose stadijose, yra vilties padėti tokiam ligoniui, tačiau dabartinių įmonių nemokumas konstatuojamas, kuomet įmonė praktiškai yra ekonomiškai numirusi.

    Garantinis fondas problemų neišsprendžia

    Dažnai akcentuojama, kad Garantinis fondas padės išspręsti socialines problemas, kylančias iš to, kad darbuotojai nebegali atgauti uždirbtų pinigų. Tačiau tokiu atveju valstybė vienos įmonės problemas nori perkelti ant sėkmingai veikiančių įmonių pečių.

    Įkurtas naujas fondas būtų dar viena institucija, kurią tektų išlaikyti mokesčių mokėtojams. Tačiau socialines problemas galima per jau esamą soc. pašalpų sistemą – Darbo biržą ir pan.

    Kita problema yra įmonių vadovų ir savininkų atsakomybė. Pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą vadovai gali būti nubausti už blogą vadovavimą. Akcinė bendrovė ir jos akcininkai gali paduoti vadovą į teismą už blogą vadovavimą bendrovei ir reikalauti atlyginti įmonei padarytą žalą, tačiau Lietuvoje tokia praktika nėra paplitusi bei žinoma.

    Šių metų liepos 1 dieną įsigaliosiantis naujasis Civilinis kodeksas numato galimybę, kad įmonės akcininkai išimtinais atvejais gali būti atsakingi už įmonės skolas ar net bankrotą, jeigu skolos atsiras dėl nesąžiningų jų veiksmų. Ši specifiška bendros taisyklės išimtis turėtų užkirsti kelią akcininkų piktnaudžiavimui savo teisėmis.

  • Šaltinis
    Advokatų kontora "Baublys ir partneriai"
    Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją