Kai kuriose šalyse Konstitucija numato, jog balsavimas rinkimuose yra privalomas, nes tai traktuojama ne kaip piliečio teisė, o kaip pareiga. Toks balsavimas įtvirtintas Italijoje, Australijoje, Belgijoje, Argentinoje, Meksikoje. Tarkime, Australijoje, be pateisinamos priežasties rinkimuose nuomonės neišreiškęs asmuo, turi sumokėti baudą, bet dažniausiai bausmės nebalsavusiems piliečiams nėra vykdomos.
Kaip balsuotų švietimo klausimais – neaišku
Į politikus pretenduojanti pramogų pasaulio atstovė kupina ir kitų idėjų – kaip skatinti lietuvių verslumą, gerinti kultūros politikos būklę, tačiau apie kariuomenės profesionalizavimą kalbėti nenori, o aukštojo mokslo pertvarkos klausimais D. Bilevičiūtės nuomonė nevienareikšmiška.
Iš pradžių dainininkė sakė, kad aukštasis mokslas nemokamas turi būti labai gerai besimokantiems studentams, kiek vėliau kandidatė tapti parlamentare pasiūlė vadovautis užsienio universitetų patirtimi, kur studijoms mokamos, galiausiai, išsakė pritarimą partijos linijai, kad už mokslą neturi mokėti studentai, kurie neturi akademinių skolų – tai yra tie, kurių pažymiai svyruoja nuo 5 iki 10.
„Jeigu tu neturi skolų, tai esi vis tiek į tą pusę, kad stengiesi ir galvoji kažką rimčiau. Nes jeigu mes sulyginsim ir tą patį skolininką, kurį stumk-trauk, ir tą žmogų, kuris iš tikrųjų neturi galimybių, o siekia savo talentu, savo žiniomis, vis tiek tada reikia kažkaip tuos visus (dalykus sutvarkyti – DELFI). Bet irgi, atvirai aš jums taip pasakysiu, visi žinojom, kad kada nors visiems mokslas bus mokamas. Visi žinojom. Tik kiek galima, kad tas viskas būtų teisingiau ir tvarkingiau. Tam yra Konstitucija, yra įvairūs įstatymai“, - sakė D. Bilevičiūtė.
Tuo metu NS rinkimų programoje aiškiai rašoma, kad „už mokslą nemokės akademinių skolų neturintys studentai“, o socialliberalų deleguotas švietimo reikalų ministras Algirdas Monkevičius yra Seimui pasiūlęs atitinkamą įstatymo pataisą, kuriai įgyvendinti iš biudžeto papildomai reikia rasti 32 mln. litų.
Atsakydama į klausimą, kodėl kandidatuoti rinkosi būtent šią politinę jėgą, D. Bilevičiūtė sakė, jog ją labiausiai patraukė „asmenybės“. Jos nuomone, pačios partijos ideologija nėra svarbu, svarbiausia – žmonės.
„Man tokio išskirtinumo, kad būtent tai ar kitai (partijai priklausyti – DELFI) tikrai nėra, nes kiekvienoje partijoje yra asmenybių, labai stiprių ir kompetentingų žinovų įvairių sričių, o tarkim, kad vyksta ta kova, tai mano nuomone, tai yra žodžių karas. Yra asmenybė ir darbai, kuriuos tu gali nuveikti, o visa kita yra tik žodžiai“, - sakė dainininkė.
Klausimas apie kitą programinę partijos nuostatą - Lietuvos kariuomenės formavimo būdą – D. Bilevičiūtei sukėlė pasipiktinimą: „Nekalbėkim aukštom materijom, tais žodžiais, tai yra žodžiai, tiktai žodžiai, kalbėkime darbais, apie tai, su kuo susiduriama kiekvieną dieną“.
Pasak dainininkė, ji dar nėra politikė, todėl neturi išmanyti visų sričių, o jai mieliausia kalbėti apie kultūrą, meną bei švietimą. Tačiau galiausiai D. Bilevičiūtė išsakė pritarimą iš profesionalių karių sudarytai kariuomenei: „Pasižiūrėkime, kaip viskas vyksta pasaulyje. Tai yra profesionalai, kurie dirba tą darbą, jie ir eina. Taip bus ir pas mus, kokias čia problemas mes išrandam? Aš nesuprantu“.
G.Baikštytė kelią kepurę prieš A.Monkevičių, bet jo nuostatų nežino
Dar viena socialliberalų kandidatė į Seimą, aktorė Gražina Baikštytė išsakė daugybę pagyrų NS deleguotam švietimo ministrui Algirdui Monkevičiui, tačiau klausiama apie tai, kurie studentai neturėtų mokėti už studijas aukštosiose mokyklose, pareiškė, jog nemokamos studijos turi būti garantuojamos studentams, kurių pažymių vidurkis yra nuo 8 iki 10.
Kaip minėta, NS programoje rašoma, kad nemokamas mokslas bus garantuojamas visiems akademinių skolų neturintiems studentams.
„Man atrodo, kad 8 dar geras balas. <...> 6-7 jau mažas, na 7 gal dar dar (čia prilygsta mano laikų trejetui), bet tai yra žemas balas. Jeigu nuo tų balų priklauso mokestis už mokslą, tai, aš manau, kad su 8,9 ir 10 jau drąsiai galima sakyti, kad tai yra geras studentas ir jisai galėtų nemokėti už mokslą“, - DELFI sakė socialliberalų kandidatė tapti parlamentare.
Tačiau, klausiama apie kariuomenės formavimą, aktorė daug nemąstė: šauktiniai jau atgyveno, todėl kariuomenė turi būti komplektuojama iš profesionalų.
„Man atrodo, kad jau atgyveno tas laikas, kai privaloma kariuomenė buvo. Čia toks sovietinis reliktas, kuris jau atgyveno. Man atrodo, taip neturėtų būti“, - teigė G. Baikštytė.
Ž.Savickas partijos programą išmoko mintinai?
Su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) į Seimą žengiantis galiūnas Žydrūnas Savickas į klausimus apie partijos programines nuostatas atsakinėjo kaip iš rašto, vietomis sustodamas, tarsi neįskaitytų žodžio. Kaip bebūtų, galiūnas puikiai žino arba po ranka turi užsirašęs pagrindines LiCS rinkimų programos nuostatas – kad gyventojų pajamų mokestį ketinama mažinti iki 20 proc., kad sveikatos draudimo mokestis taps atskiras, o mokyklose bus įvestas elektroninis dienynas.
„Mūsų partijos programą esu skaitęs labai daug kartų, įsigilinęs“, - sakė galiūnas.
Atsakinėti Ž. Savickas nenorėjo tik apie ministerijų reorganizavimą. Pasak jo, į šį klausimą jis nėra ypač stipriai įsigilinęs, tačiau paaiškino, kad Ūkio ir Aplinkos ministerijas sujungiant į vieną Energetikos ir būsto renovavimo ministeriją norima efektyvinti jų darbą.
„Ministerijas reikia reorganizuoti jau vien tam, kad valdininkus iš tų minkštų kėdžių „biški“ pajudint, kurie sėdi ir nieko nedirba. Ministerija turi turėti konkrečia veiklos kryptį, o ne tik sėdėt ir gaut pinigus. Kai bus reorganizuotos ministerijos, jos turės labai konkrečius darbus, kuriuos turės padaryt“, - sakė Ž. Savickas.
Klausiamas, kur dings aplinkos apsaugos funkcijos, Ž. Savickas sakė, jog prie Aplinkos ministerijos veikia daugybė žinybų ir įvairiausių departamentų, todėl bijoti nėra ko. Tačiau plačiau kandidatas į Seimą nepaaiškino, ar panaikinus Aplinkos ministeriją, jos funkcijos pereis šioms be galvos likusioms žinyboms, ar taps Energetikos ir būsto modernizavimo ministerijos veiklos lauku.
„Jūs norėtumėt manęs paklausti apie visas veiklos sferas, bet mano pagrindinė sferą tai būtų darbas švietimo srityje, vaikų užimtumo. Tai va šiais klausimais aš galėčiau duoti daugiau informacijos, nes žmogus, kuris išmano visas sferas, tai jisai nieko neišmano“, - teigė potencialus parlamentaras, paklaustas, ką veiks LiCS programoje numatyta Ateities ministerija, turinti pakeisti Susisiekimo.