"Konstituciniam Teismui pareiškus savo nuomonę, kad už mokslą turi būti sumokėta visa suma, tikslinga kreiptis ir į teismą. Dabar, kai protestuoja mokytojai, dėl didesnių atlyginimų pasisako gydytojai bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, lieka vienintelė kasta, kuriai negalioja nei darbo, nei kitos teisės, nei Konstitucija", - teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė.

Rektorių konferencijos posėdį iš šalies stebėjęs vienas iš Lietuvos studentų sąjungos vadovų Dainius Dikšaitis spėja, jog "padavimui į teismą pritartų ir studentai, nes stokodama studijoms finansuoti lėšų Vyriausybė ima manipuliuoti ir sako, kad kažkas iš studentų turi kuo greičiau "nubyrėti". Tada, anot jo, sumažėtų jų skaičius aukštosiose mokyklose ir būtų galima lengviau patenkinti likusiųjų poreikius.

Anot M. Romerio universiteto rektoriaus Alvydo Pumpučio, būtų teisinga teisme reikalauti ir žalos atlyginimo. "Elementaru, jei kas nors kažkam padaro žalą, tai ją privalu atlyginti, - aiškino Eltai rektorius. - Šiuo atveju žala daroma universitetams, bet niekas nesako, kad išeitį rasti galima tik per teismą."

"Finansavimo metodiką tvirtina pati valstybė. Tad Vyriausybė turėtų gerai apgalvoti, ar skolintis ir atlyginti universitetams tai, ko nedavė, ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Bet visai nedora toliau apsimetinėti, kad pusinis (mūsų universitetas gauna tik 48 proc. lėšų) finansavimas yra normalu.

Beje, iki šiol su Lietuvos Vyriausybe dar nebuvo tokios aukštųjų mokyklų diskusijos apie finansavimą, skolą ir žalą. Derėtų nedelsiant ją pradėti", - mano M. Romerio universiteto vadovas.

Kaip viena iš galimo derėjimosi "vietų", profsąjungų atstovų nuomone, galėtų būti trišalis susitarimas tarp darbdavių, Vyriausybės ir darbuotojų, tai yra, universitetų, ministerijos ir aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų. Tačiau rektorių konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į tam tikrus sutapimus, kurie nenustato ryškių ribų tarp atskirų šalių. Pavyzdžiui, tiek rektoriai, tiek profsąjungos yra renkami tų pačių universitetų bendruomenių.

Todėl kuriant trišalę tarybą, derėtų gerai išsiaiškinti šį bei panašius sutapimus ir su tuo susijusias teisės normas. Trišalis susitarimas, anot konferencijos dalyvių, turėtų būti įteisintas įstatymu.