Per pastaruosius kelerius rinkimus išeiviai balsuodavo ir itin aktyviai (kai kuriose šalyse aktyvumas pasiekdavo 100 proc.), ir kelis kartus vangiau nei Lietuvoje gyvenantys rinkėjai (savo valią pareikšdavo vos dešimtadalis užsiregistravusių rinkėjų).
Vienose valstybėse tiek Lietuvos ambasados, tiek lietuvių bendruomenės kviečia tautiečius spalio 12 d. atlikti pilietinę pareigą. Tam spausdinami plakatai, internetu platinami humoristiniai filmukai, rengiamos diskusijos. Kitose šalyse, kur gyvena nedaug lietuvių, diplomatinės atstovybės apsiriboja informacija savo tinklalapiuose. Tačiau visiems išeiviams galioja ta pati tvarka, kaip dalyvauti rinkimuose.
Dauguma išeivių balsuoja paštu
Visų pirma rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai kviečiami užsiregistruoti – elektroniniu paštu, telefonu, faksu, atitinkamoje valstybėje veikiančios ambasados tinklalapyje ar atėjus į pačią ambasadą arba generalinį konsultatą. Norint pakliūti į rinkėjų sąrašus reikia nurodyti savo vardą, adresą, asmens kodą, asmens tapatybės ar paso numerį.
Kaip DELFI pasakojo Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotoja Angonita Rupšytė, atsakinga už balsavimą užsienyje, registracija leidžia patikslinti iš seniau turimus rinkėjų sąrašus. Mat dalis žmonių tik neseniai išvyko į užsienį ar anksčiau nebalsavo, kiti persikraustė į kitą valstybę, treti grįžo į Lietuvą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), gavusi duomenis apie išeivius, patikrina, ar jie tikrai yra balsuoti galintys Lietuvos piliečiai, ir iš mūsų šalyje gyvenančių rinkėjų sąrašo perkelia prie tų, kurie balsuoja užsienyje.
Pildydami registracijos anketą žmonės turi nurodyti, ar nori balsuoti paštu. Tokiu atveju jiems bus išsiusti biuleteniai (pirmam, antram arba abiem turams, priklausomai nuo rinkėjo noro), specialūs vokai ir instrukcija, kaip balsuoti. Pareiškus savo valią biuletenį teliks įdėti į voką ir išsiųsti į ambasadą. Už tai rinkėjams mokėti nereikės.
Kadangi kai kuriose šalyse paštas dirba lėtai, o biuletenius reikės siųsti toli, žmonės kviečiami nedelsti ir registruotis jau dabar. Mat susizgribęs paskutinę savaitę rinkėjas gali nebesuspėti balsuoti paštu.
Tie, kam patogu balsuoti ambasadoje, galės tai daryti per rinkimus. Šie žmonės taip pat kviečiami registruotis, kad būtų išvengta nesusipratimų dėl, pavyzdžiui, balsavimo kelis kartus.
Tačiau VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas anksčiau DELFI teigė, kad net neužsiregistravę žmonės ambasadose galės dalyvauti rinkimuos. Tuo tarpu norintiems savo valią pareikšti paštu registracija būtina, kitaip bus neaišku, kur ir kam siųsti biuletenius.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, per ankstesnius rinkimus dauguma užsienyje nuolat gyvenančių Lietuvos piliečių balsavo būtent paštu.
Pasak A. Rupšytės, biuleteniai į užsienį skubiuoju paštu bus pradėti siųsti rugsėjį, kai tik VRK paskelbs visus kandidatų sąrašus. Pirmieji biuleteniai su rinkimuose dalyvaujančių partijų pavadinimais ir Vilniaus Naujamiesčio apygardoje (į ją suplaukia visi balsai iš užsienio) kandidatuojančių žmonių pavardėmis skiriami būtent išeiviams.
Tuomet biuletenius ambasados siunčia užsiregistravusiems rinkėjams, o šie, gavę juos, gali balsuoti.
A. Rupšytės teigimu, kadangi nežinoma, kiek tiksliai emigrantų balsuos, kol kas sunku pasakyti, kiek kainuos rinkimai užsienyje. Tam numatyta maždaug 0,5 mln. Lt, tačiau jei faktinės išlaidos bus didesnės, teks atseikėti daugiau lėšų.
Pinigų reikės ir papildomiems balsavimo punktams, kuriuos žadama įsteigti kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rusijoje). Vien Didžiojoje Britanijoje turėtų atsirasti bent septyni balsavimo punktai.
Aktyvumas – ir 9 proc., ir 100 proc.
Anot A. Rupšytės, nors iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, rinkėjai registruojasi vangiai. „Žmonių aktyvumo nėra“, - apgailestavo ji.
Į rinkėjų sąrašus įtrauktų žmonių skaičius auga dešimtis kartų lėčiau nei emigrantų. Be to, nemaža dalis užsiregistravusiųjų per rinkimus vis tiek nebalsuoja. Pavyzdžiui, 1996 m. Seimo rinkimuose žadėjo dalyvauti 11 tūkst. piliečių, o balsavo mažiau nei 39 proc. iš jų.
2000 m. parlamentą rinko beveik kas antras iš 11,5 tūkst., o 2004 m. – beveik 55 proc. iš 17 tūkst. užsiregistravusiųjų.
Aktyviau išeiviai dalyvaudavo prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Pavyzdžiui, europarlamentarus rinko per 64 proc. iš 15,8 tūkst., o prezidentą 2004 m. – net 67 proc. iš 17 tūkst. žmonių.
Didžiausio emigrantų dėmesio sulaukė referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje – iš 16 tūkst. rinkėjų balsavo daugiau nei 85 proc. Apytiksliais skaičiavimais, vien per pastaruosius keliolika metų į užsienį galėjo išvykti 400-500 tūkst. žmonių.
Išeivių aktyvumas balsuojant per pastaruosius keliolika metų kai kuriose šalyse siekdavo vos 9,43 proc. (Brazilijoje per 2004 m. Seimo rinkimus), 10,31 proc. ir 20 proc. (Rusijoje bei Brazilijoje per 1997 m. prezidento rinkimus), 16,88 proc. ir 22,81 proc. (Latvijoje bei Estijoje per 2000 m. Seimo rinkimus) iš užsiregistravusiųjų, 18,6 proc. (Estijoje per 2003 m. prezidento rinkimus).
Tačiau kartais balsuodavo daugiau nei 95 proc. rinkėjų (Belgijoje, Danijoje ir Švedijoje per referendumą, Japonijoje per 2000 m. parlamento rinkimus). Dar dažniau savo valią pareikšdavo visi užsiregistravę rinkėjai (Egipte per 2004 m. prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, Kazachstane, Kinijoje ir Turkijoje per 1997 m. prezidento rinkimus, Urugvajuje per 2000 m. parlamento rinkimus, Venesueloje per referendumą).
Šiuo požiūriu absoliučiais rekordininkais galima vadinti Gruzijoje gyvenančius lietuvius. Visus kartus nuo 2000 m. parlamento rinkimų čia balsuodavo po 100 proc. užsiregistravusiųjų.
Sprendžiant iš turimų sąrašų (praėjusių Seimo rinkimų duomenys), daugiausia rinkėjų gyvena JAV (4 tūkst. 776, nors išeivių čia priskaičiuojama apie pusė milijono), Rusijoje (1 tūkst. 594), Vokietijoje (1 tūkst. 287), Didžiojoje Britanijoje (1 tūkst. 125, nors lietuvių čia gali gyventi apie 200 tūkst.).
Ispanijoje, kuri prieš keletą metų traukė tūkstančius lietuvių, buvo užsiregistravę 620 rinkėjai. Airijoje, kur gali gyventi per 100 tūkst. lietuvių, praėjusiuose rinkimuose žadėjo dalyvauti tik 287 žmonių – beveik dvigubai mažiau nei tolimojoje Argentinoje (529), šiek tiek mažiau nei Australijoje (325) ir vos pusketvirto karto daugiau nei Japonijoje (81).
Balsuoti ragina ir patys išeiviai
Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje balsuoti išeivius ragina svetainėje „YouTube" patalpintais filmukais su šūkiu „Kur jūsų rankos?" Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga diskusijoms apie šalies ateitį sukūrė tinklalapį, kurį galima pasiekti adresais kurjusurankos.lt ir lietuvosateitis.com.
Airijos lietuviai tautiečiams apie rinkimus primena tuščiu juodu karstu su prierašu: „Aš esu? Išėjęs balsuoti…“ ir specialiu tinklalapiu.
Tuo tarpu išeivius Amerikoje balsuoti ragina tenykštė lietuviška žiniasklaida. Čikagoje leidžiamas savaitraštis „Vakarai“ ir interneto dienraštis vakarai.us sumanė akciją „Neleisk nuspręsti už tave!“ Specialiai sukurtame tinklalapyje aiškinama, kaip skirtingose JAV vietovėse gyvenantys lietuviai gali balsuoti, skelbiama informacija apie Lietuvos atstovybes JAV, kita su Seimo rinkimais susijusi informacija.
Airijoje
Albanijoje
Andoroje
Argentinoje
Austrijoje
Baltarusijoje
Belgijoje
Bosnijoje ir Hercegovinoje
Brazilijoje
Čekijoje
Čilėje
Danijoje
Egipte
Ekvadore
Estijoje
Etiopijoje
Filipinuose
Graikijoje
Gruzijoje
Irane
Islandijoje
Ispanijoje
Italijoje
Izraelyje
Japonijoje
Jungtinėse Valstijose
Jordanijoje
Didžiojoje Britanijoje
Jungtiniuose Arabų Emyratuose
Juodkalnijoje
Kanadoje
Kazachstane
Kinijoje
Kipre
Kirgizijoje
Kolumbijoje
Korėjos Respublikoje
Kroatijoje
Kuveite
Latvijoje
Lenkijoje
Libane
Lichtenšteine
Liuksemburge
Maltoje
Maroke
Meksikoje
Mongolijoje
Nyderlanduose
Norvegijoje
Pietų Afrikos Respublikoje
Portugalijoje
Prancūzijoje
Rumunijoje
Rusijoje
San Marine
Saudo Arabijoje
Serbijoje
Sirijoje
Slovakijoje
Suomijoje
Švedijoje
Šveicarijoje
Tadžikistane
Tunise
Turkijoje
Ukrainoje
Urugvajuje
Uzbekistane
Venesueloje
Vengrijoje
Vietname
Vokietijoje