Mokesčių politikos pasiūlymai yra fragmentiški, nesisteminiai. Norima perskirstyti mokesčių naštą didinant neapmokestinamąjį minimumą, o tai, priešingai nei mano programos autoriai, sumažintų visų gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sumokamus mokesčius.
Švietimui paskirtoje rinkimų programos srityje išsakyta daug populistinių pažadų apie šeimos vertybių, socialinio atsakingumo ir patriotiškumo puoselėjimą, tačiau mažai konkrečių pasiūlymų. Žadama padvigubinti mokytojų atlyginimą. Švietimo politika nėra nuosekli, nes pateikti siūlymai nepadėtų pasiekti kokybės, o jų finansavimas nėra aiškus.
Žadama kokybiška sveikatos apsauga, tačiau siūlomomis priemonėmis kokybė nebus pasiekta.
Žadama įgyvendinti programą "Šiuolaikinį būstą kiekvienai šeimai", pagal kurią valstybė suteiks paramą jaunoms šeimoms - visų pirma ilgalaikį kreditą būstui jos galės gauti palankesnėmis sąlygomis. Tačiau tokios lengvatos prisideda prie nekilnojamojo turto kainų augimo, nes skatinimas investuoti į būstą didina būsto paklausą.
Partijos socialinės politikos pasiūlymai yra nekonkretūs ir fragmentiški. Pavyzdžiui, žadama pertvarkyti nacionalinio biudžeto principus taip, kad "pagrindinė biudžeto prieaugio dalis būtų skirta žmonių gerovei sparčiau kelti", konkrečiai nepasakant, kokiomis priemonės ta "gerovė" bus didinama. Partija planuoja plėsti paramą gaunančių asmenų ratą, o ne iš tikrųjų spręsti problemas efektyviau dalijant paramą.
Nors NS rinkimų šūkis yra "Priversime valdžią dirbti", šios partijos rinkimų programoje ir atsakyme į klausimyną mažai dėmesio teikiama valstybės valdymo temai. Šios partijos rinkimų programoje mažai nuostatų dėl valstybės valdymo, o esamos nuostatos gana abstrakčios.
NS programa - įvairių nuostatų rinkinys, besiremiantis neaiškia "viduriniojo sluoksnio" idėja, kuri taip ir lieka tik daugelio patrauklių ausiai ir kažkur jau ne kartą girdėtų šūkių rinkiniu. Kiekvienas programos skirsnis struktūriškai skirstomas į deklaratyvią "mes - už" ir "kad šis siekis taptų tikrove" dalis. Tačiau antroji dalis retai pateikia nors kelias konkrečias priemones išsakytiems tikslams pasiekti, dažniausiai tiesiog atkartojami pirmoje dalyje deklaruojami tikslai ir išsakoma keletas abstrakčių tų tikslų siekimo uždavinių.
Naujoji sąjunga rinkimų programą pavadino "Galimybių visuomenės programa". Tikrai gana tikslus pavadinimas - galimybių, bet ne realių darbų programa.
Mokesčių politika
Mokesčių politikos pasiūlymai yra fragmentiški, nesisteminiai. Norima perskirstyti mokesčių naštą didinant neapmokestinamąjį minimumą, o tai, priešingai nei mano programos autoriai, sumažintų visų gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sumokamus mokesčius. Programoje žadama dirbantiems tėvams padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą (NPD) "už pirmą vaiką nuo dabar esančių 20 iki 100 proc." Mokesčių politikoje neturi aiškios krypties.
Programoje žadama didinti nacionalinį biudžetą nedidinant mokesčių naštos, bet surinkti daugiau pajamų ekonomikos augimo dėka ir mažinti nepagrįstas bei neefektyvias valstybės išlaidas. Planuojama gerokai sumažinti mokesčius pradedantiems verslą (konkretūs mokesčiai neįvardijami), tačiau visuotinio mokesčių mažinimo perspektyvos neaiškios. Programoje neišsakoma konkreti pozicija PVM ir GPM lengvatų atžvilgiu (tiesa, minima, kad mokesčių lengvatomis bus skatinami ūkininkai, gaminantys ekologiškus produktus, tačiau šiems produktams jau galioja lengvatinis PVM tarifas, todėl šį pasiūlymą sunku įvertinti dėl pasiūlymo konkretumo stokos).
Nedetalizuojant žadama "tobulinti" ūkininkų ir savarankiškai dirbančių piliečių socialinį ir sveikatos draudimą - galima tik spėlioti, ar tik šis tobulinimas nereiškia privalomo minėtų asmenų draudimo, t.y. numatomo mokesčių naštos didinimo.
Programoje žadama užtikrinti stabilią mokesčių sistemą priėmus Mokesčių kodeksą, tačiau daugelis programoje pateiktų siūlymų kertasi su deklaruojamu mokesčių sistemos stabilumo siekiu. Išskyrus siūlymą didinti NPD vaikus auginantiems tėvams, kiti mokesčių politikos pasiūlymai yra nekonkretūs, o šios politikos kryptis yra neaiški.
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
Programoje nenumatomi konkretūs žingsniai švietimo ir sveikatos apsaugos sričių reformose. Aukštojo mokslo prieinamumą žadama užtikrinti "visiems jo siekiantiems ir turintiems reikalingų gabumų", taip pat žadama, kad "už mokslą nemokės akademinių skolų neturintys studentai". Į klausimą, kaip partija žada vykdyti aukštojo mokslo reformą, buvo atsakyta "Kol kas yra tik principai, bet ne sisteminis aukštojo mokslo reformos planas. Jei rinkėjai mums suteiks mandatą, iš karto imsimės rengti ilgalaikę mokslo ir studijų plėtros strategiją". Švietimui paskirtoje rinkimų programos srityje išsakyta daug populistinių pažadų apie šeimos vertybių, socialinio atsakingumo ir patriotiškumo puoselėjimą, tačiau mažai konkrečių pasiūlymų. Žadama padvigubinti mokytojų atlyginimą. Švietimo politika nėra nuosekli, nes pateikti siūlymai nepadėtų pasiekti kokybės, o jų finansavimas nėra aiškus.
Partija žada padidinti sveikatos sistemos finansavimą, o sveikatos priežiūros įstaigos bus finansuojamos iš ligonių kasų "pagal įkainius, atitinkančius realią ligų gydymo kainą". Pozityvu tai, kad partija numato lygias teises privačioms ir valstybinėms gydymo įstaigoms, tačiau tai yra vienintelis pasiūlymas, galintis spręsti sveikatos apsaugos sistemos problemas. Taip pat žadama "keisti vaistų kainų reguliavimą ir vaistų kompensavimo tvarką", tačiau nepateikiami konkretūs principai, pagal kuriuos šie pakeitimai bus vykdomi. Šioje programos dalyje daugiau populistinių pažadų (pavyzdžiui, 20 proc. atpiginti kompensuojamuosius vaistus ir 30 proc. onkologiniams ligoniams skirtus vaistus) nei konkrečių pasiūlymų, kaip tęsti sveikatos reformą ar kokiomis lėšomis bus didinamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas. Žadama kokybiška sveikatos apsauga, tačiau siūlomomis priemonėmis kokybė nebus pasiekta.
Vienintelis pasiūlymas pensijų srityje yra griežtinti privačių pensijų fondų priežiūrą. Į klausimyno klausimą "Ar didinsite privataus pensijų kaupimo apimtis?" nėra atsakoma, tik pateikiama citata iš rinkimų programos: "Spartinsime darbus kuriant europietišką socialinio draudimo sistemą, stiprinsime privačių pensijų fondų priežiūrą, tobulinsime ūkininkų ir savarankiškai dirbančių piliečių socialinį ir sveikatos draudimą".
Reguliavimo politika
Partija žada, kad leis "iš esmės kitaip - lengviau ir paprasčiau - steigti bei sparčiai plėsti verslą", panaikinti visus nereikalingus ir beprasmiškus verslo apribojimus. Programoje rašoma, kad verslo kontrolierių skaičius bus sumažintas perpus. Darbo santykių srityje žadama sudaryti teisines prielaidas darbo rinkai liberalizuoti laikantis ES darbo laiko normatyvų. Užsimenama ir apie statybų, teritorijų planavimo ir žemės paskirties keitimo tvarkos liberalizavimą. Šie pasiūlymai iš tikrųjų yra pribrendę ir būtini.
Tačiau liberalizuoti žadama ne visas sritis - padidės privačių pensijų fondų reguliavimas, mat programoje žadama stiprinti šių fondų priežiūrą. Taip pat žadama reikalauti atsakomybės "už piktnaudžiavimą "privačia valda", varžančia įstatymais garantuotas žmonių poilsio gamtoje sąlygas". Valdžios sektoriuje planuojama sugriežtinti viešųjų pirkimų priežiūrą. Programoje aprašyta reguliavimo politika yra gana konkreti, bet dėl vienų sričių procedūrų paprastinimo ir kitų priežiūros stiprinimo galima teigti, kad politika nėra visiškai nuosekli.
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
Pagal partijos programą smarkiai išaugs valstybės dalyvavimas nekilnojamojo turto rinkoje. Žadama įgyvendinti programą "Šiuolaikinį būstą kiekvienai šeimai", pagal kurią valstybė suteiks paramą jaunoms šeimoms - visų pirma ilgalaikį kreditą būstui jos galės gauti palankesnėmis sąlygomis. Tačiau tokios lengvatos prisideda prie nekilnojamojo turto kainų augimo, nes skatinimas investuoti į būstą didina būsto paklausą. Taip pat žadama remti daugiabučių renovavimą suteikiant paramą, leisiančią kasmet renovuoti po 20 proc. šių namų, bet nė žodžiu neužsimenama, iš kur šiam tikslui bus paimtos lėšos (tai kasmet pareikalautų net po 4 milijardus litų). Žadama pagelbėti savivaldybėms kuriant butų fondą, kuris iš esmės prilygintinas socialiniam būstui. Programoje nepasakoma, kodėl tokios būsto programos reikia ir kodėl tai turi būti daroma mokesčių mokėtojų lėšomis. Visos iniciatyvos nekilnojamojo turto srityje plės valstybės paramos gavėjų ratą bei didins valstybės dalyvavimą šioje rinkoje.
Programoje žadama stiprinti institucijų, teikiančių pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui, tinklą. Neaišku, kokio pobūdžio pagalbą teiks šios institucijos, tačiau tam neabejotinai prireiks papildomų biudžeto lėšų. Taip pat planuojama remti "naujų sparčiai besiplečiančių inovacijų įmonių steigimąsi", bet konkrečių detalių apie būsimą paramą nepateikiama.
Planuojama įgyvendinti įstatymo nuostatą, kad "10 proc. valstybinių užsakymų gautų socialinės (neįgaliųjų) įmonės" (darome prielaidą, kad programos kūrėjai turėjo omenyje viešuosius pirkimus). Ši kvota gali atsiliepti viešųjų pirkimų kainoms ir teikiamų produktų ar paslaugų kokybei bei pakenkti konkurencijai.
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
Partijos socialinės politikos pasiūlymai yra nekonkretūs ir fragmentiški. Pavyzdžiui, žadama pertvarkyti nacionalinio biudžeto principus taip, kad "pagrindinė biudžeto prieaugio dalis būtų skirta žmonių gerovei sparčiau kelti", konkrečiai nepasakant, kokiomis priemonės ta "gerovė" bus didinama. Atsakymai į klausimyną parodo, kad partija planuoja plėsti paramą gaunančių asmenų ratą (per būsto programą, NPD didinimą vaikus auginantiems tėvams), o ne iš tikrųjų spręsti problemas efektyviau dalijant paramą.
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
Nors Naujosios sąjungos rinkimų šūkis yra "Priversime valdžią dirbti", šios partijos rinkimų programoje ir atsakyme į apklausos klausimyną mažai dėmesio skiriama valstybės valdymui. Šios partijos rinkimų programoje mažai nuostatų dėl valstybės valdymo, o esamos nuostatos gana abstrakčios.
Kaip ir LSDP, ši partija siūlo didinti valstybės tarnautojų atsakomybę. Jeigu tai svarbiausia priemonė, kuria siekiama priversti valdžią dirbti, tai jos prielaidos efektyviam valstybės valdymui tikrai mažos. Kaip ir dauguma kitų partijų, NS taip pat palaiko "vieno langelio" principo įgyvendinimą. Be to, ši partija pasisako už biurokratinio aparato mažinimą, bet jos siūloma priemonė yra gana nereali ("Valstybės kontrolė turi atlikti biudžetinių įstaigų ir organizacijų valdymo auditą": abejotina, ar Valstybės kontrolė gali atlikti visų valdžios ir savivaldos institucijų ar net asignavimų valdytojų auditą, kurio išvadose būtų aiškios rekomendacijos dėl neveiksmingų institucijų sumažinimo).
Tačiau galima paminėti bent vieną įdomesnę nuostatą dėl valstybės valdymo. Šios partijos programoje pabrėžiamas darniojo vystymosi prioritetas (jis gali būti susijęs su Artūro Paulausko vadovavimu Aplinkos ministerijai). Tačiau nėra aišku, kaip jis bus įgyvendinamas (tam reikalingas politinis palaikymas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, partnerystė, t.t.).
Kova su korupcija
Rinkimų programoje kova su korupcija tėra deklaratyvių lozungų ir abstrakčių pažadų rinkinys. Socialliberalai pasisako už saugų gyvenimą ir žada reikalauti, kad įstatymai būtų vykdomi, o atsakomybė už jų nesilaikymą - neišvengiama; siekti realiai sumažinti korupciją ir kyšininkavimą, keliant teisėsaugos institucijų galimybių ir profesionalumo lygį. Šiuos abstrakčius siekius Naujoji sąjunga ketina įgyvendinti ne ką mažiau abstrakčiais pažadais. Taip tiesiog žadama tobulinti ikiteisminio tyrimo procedūras ir personalo kompetenciją; įstatymu didinti teismų atsakomybę; realiai įgyvendinti "vieno langelio" principą; įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą; sugriežtinti viešųjų pirkimų priežiūrą bei įgyvendinti skaidrią valstybės ir savivaldybių tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Tačiau visiškai neaiškūs nei būdai, nei priemonės, kuriomis partija ketina įgyvendinti savo pažadus.
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sritis yra abstrakti, o nuostatos apsiriboja pažadais "siekti, įgyvendinti, gerinti". Kaip viena priemonių nusikaltimų prevencijai gerinti nurodoma policijos reformos užbaigimas, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas. Teismų darbui gerinti numatoma priimti įstatymą, didinantį teismų (bet ne teisėjų) atsakomybę. Plačiau programoje nei kokiais būdais policijos reforma paveiks nusikaltimų prevenciją, nei kokios bus ketinamo priimti teismų atsakomybę didinančio įstatymo nuostatos - nepaaiškinama. Kalbant apie teismus - už teismų sprendimus ir dabar atsako valstybė, todėl neaišku, ką reiškia teismų atsakomybės didinimas. Teigiama ir įgyvendinama nuostata - policijos ir gyventojų bendradarbiavimo skatinimas palaikant viešąją tvarką, tačiau ir šiai nuostatai trūksta sukonkretinimo, kokiomis priemonėmis to bus pasiekta. Nors įgyvendinus nuostatas poveikis būtų teigiamas, dėl nekonkretumo pažadų įgyvendinimas sunkiai įvertinamas.
Užsienio politika ir krašto saugumas
NS labai mažai dėmesio skiria užsienio politikai ir krašto apsaugai. Apsiribojama tik keletu abstrakčių teiginių: Lietuva matoma kaip "saugi, lygiateisė ES ir NATO narė, pagarbiai ir abipusiai naudingai bendraujanti su kaimynais". Pasisakoma už profesionalios kariuomenės stiprinimą, šauktinių kariuomenės atsisakymą, tačiau nurodoma, kad bus skatinama "pereiti prie naujų, veiksmingų jaunimo pa(si)rengimo šalies gynybai formų".
Kultūros politikos perspektyva
Nors kultūra (plačiąja prasme "imant visų pirma švietimą ir mokslą, literatūrą, meną ir kt.") yra pirma sritis partijos prioritetų sąraše, kultūrai siaurąja prasme neskiriamas net atskiras skyrelis. Apsiribojama abstrakčiais šūkiais apie sąlygų "puoselėti nacionalinę kultūrą", "gerinti kultūros įstaigų, kultūrinių bendrijų, regionų, tautinių bendruomenių kultūrinę veiklą" sudarymą, siekiais "užtikrinti darnų kultūrinį kraštovaizdį", "išsaugoti kultūros paveldą", pažadu, kad išėję į pensiją kultūros darbuotojai gautų pensiją, atitinkančią vidutinį pajamų lygį. Priemonės, kaip tai bus įgyvendinta, ir lėšų šaltiniai nenurodomi. Net jeigu pažvelgtume į kultūrą plačiąja prasme, tai daugiau socialinės paramos vaikus auginantiems tėvams, švietimo prieinamumo didinimas, neišdėstant konkrečių švietimo kokybės gerinimo priemonių, nepajėgtų įgyvendinti siekio ugdyti "pasiturintį, išsilavinusį, kritiškai mąstantį, laisvą ir atsakingą, tolerantišką kitai nuomonei, puoselėjantį lietuvišką kultūrą ir tradicijas, siekiantį išsaugoti Lietuvą ateities kartoms pilietį", turint omeny dar ir tai, kad paties piliečio paveikslui stinga nuoseklumo (pvz., kritiškumas, tolerancija ir kartu tradicijų puoselėjimas). Deklaruojama vakarietiška geokultūrinė šalies orientacija ("europietiška sistema", "europietiški standartai", "europietiškas gyvenimas", "darni plėtra"), tačiau tokios orientacijos stiprinimo priemonės neįvardijamos, žodis "europietiškas" dažnai vartojamas tik kaip rinkėjo sąmonę veikiantis burtažodis.
Jaunimo politika
Jaunimo politikos siekiai atskirai neįvardinami. Norima pagerinti švietimo kokybę ir prieinamumą, didinti mokinių užimtumą būreliuose, pertvarkyti profesinį mokymą, užtikrinti kiekvieno galimybę pasirinkti mokyklą ir mokymo programą pagal savo gebėjimus, kalbama apie palankias sąlygas jaunoms šeimoms gauti kreditą, lengvatas pradedantiems verslininkams, tačiau tai nesudaro aiškios jaunimo vaidmens visuomenėje vizijos. Pagirtinos, nors konkrečiomis priemonėmis ir nesustiprintos, yra idėjos dėl e.studijų plėtojimo ir "naujų jaunimo pa(si)rengimo šalies gynybai formų" (deja, jos neįvardintos).
Nenuoseklumai programoje
Siekiama pertvarkyti aukštąjį mokslą, "pertvarkos naštos neužkraunant ant besimokančiųjų pečių" bei užtikrinant mokslo prieinamumą visiems, ir vis dėlto neįvardinant konkrečių priemonių siekti naujos mokymo kokybės.
Neskiriama dėmesio ekonominei krizei ir jos įveikimo priemonėms.
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai
Kasmet renovuoti po 20 proc. daugiabučių gyvenamųjų namų fondo; renovuojant senus daugiabučius 60 proc. sumažinti išlaidas šildymui; 2009 m. užbaigti žemės grąžinimą; sustabdyti vaistų kainų didėjimą; užtikrinti, kad lopšeliuose-darželiuose netrūktų vietų.
Teiginys, kad " 70-80 proc. gyventojų turi tapti viduriniojo sluoksnio atstovais".
Vaikus auginantiems tėvams neapmokestinamąjį pajamų minimumą padidinti nuo 20 iki 100 proc.
Padvigubinti mokytojų atlyginimus.
Rinkimų nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai dr. Vitalis Nakrošis, dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, dr. Tomas Janeliūnas, dr. Ainė Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.