Prieš kurį laiką per televiziją apie savo jausmus prabilę Lietuvos gėjų lygos vadovai Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas vėliau labai dėl to gailėjosi. Juos besilinksminančius klubuose heteroseksualūs jaunuoliai atvirai užkabinėja, pravardžiuodami "pederastais" ir veja eiti į "gėjų klubus".

Spaudai savo meilės istoriją papasakojiusios lesbietės Aušra Chopaitė ir Irena Vanglikaitė kenčia nuo savo kaimynų - kas keletą savaičių randa subadytas uždarame kieme stovinčio automobilio padangas. Lietuvoje registruotų seksualinių mažumų organizacijų nariai po atvirų pokalbių apie savo išgyvenimus, vengia bendrauti su žurnalistais. Jie bijo, kad dėl savo atvirumo vėl nukentės.

Prieš keletą savaičių parlamente buvo paminėtas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos penkiasdešimtmetis. Tačiau homoseksualų teisės mūsų politikams nepasirodė verta dėmesio tema. Didžioji visuomenės dalis į homoseksualus vis dar žiūri kaip į iškrypėlius, nevisaverčius žmones ar potencialius nepilnamečių tvirkintojus. Lietuviai tebemaišo dvi skirtingas sąvokas: "homoseksualumas" ir "pedofilija".

Homoseksualai sako, kad visuotinės paniekos jų orientacijos žmonėms būtų mažiau, jei jau vidurinėse mokyklose per biologijos pamokas vaikams būtų paaiškinta ne tik apie heteroseksualų, bet ir apie homoseksualų lytinį gyvenimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje pabrėžiama, kad dviejų suaugusių tos pačios lyties asmenų privatus gyvenimas negali būti traktuojamas kaip nusikaltimas.

Manoma, kad viena homofobijos priežasčių - griežta katalikų Bažnyčios pozicija šiuo klausimu. Pernai pavasarį Romos popiežius Jonas Paulius II viešai atsiprašė už katalikių moterų bei etninių grupių diskriminaciją praeityje, už karus krikščionybės vardan, už Bažnyčios netolerantiškumą bei smurtą prieš kitas religijas bei amžius trukusį priešiškumą žydams. Tačiau homoseksulų atžvilgiu katalikų Bažnyčia tebesilaiko tos pačios pozicijos.

"Bandymai apibrėžti šeimą, kaip ką nors daugiau nei vyro ir moters viso gyvenimo sąjungą, kurios paskirtis yra gimdyti ir auginti vaikus, yra destruktyvūs. Naujos šeimos formos yra silpnesnės ir mažiau stabilios", - pabrėžė Šventasis tėvas.

Tiesa, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais Romos katalikų Bažnyčia šiuo metu vis dėlto atlaidžiau žvelgia į kitos seksualinės orientacijos žmones. Dabar Bažnyčia sako, kad homoseksualūs polinkiai, skirtingai nei veiksmai, nėra nuodėmingi. Anksčiau Vatikanas pasisakė ir prieš Europos Parlamento sprendimus, leidžiančius gėjams tuoktis ir įvaikinti vaikus.

Konfrontacija tarp katalikų Bažnyčios ir homoseksualų pernai buvo ypač sustiprėjusi. Katalikai buvo pasipiktinę, kad 2000 -aisiais jubiliejiniais Bažnyčios metais homoseksualai Romoje surengė Pasaulio gėjų šventę, į kurią suplūdo apie 200 tūkst. homoseksualų iš viso pasaulio.

Beje, pernai metų gale Estijos parlamentarai pranešė, kad per dešimt artimiausių metų estų homoseksualistams bus suteikta teisė tuoktis. Tokiu būdu Estijos politikai siekia ES šalių narių palankumo. Mat prieš trejetą metų dėl netolerancijos seksualinėms mažumoms Estijos vardas taip pat kliuvo Briuseliui.

Liberaliomis nuostatomis garsėjančioje Olandijoje po dviejų mėnesių įsigalios įsįatymas leidžiantis homoseksualams tuoktis. Nyderalandų homoseksualai jau pareiškė šį momentą pažymėsiantys masinėmis vestuvėmis Amsterdame. Nyderlandai yra pirmoji pasaulio valstybė, kur priimtas įstatymas, suteikiantis gėjams tokį pat statusą kaip ir heteroseksualams.

Olandijos įstatymai nuo 1997 m. jau pripažįsta gėjų partnerystę, tiesa, poros neturėjo tokių pačių įvaikinimo teisių kaip heteroseksualai. Partnerystės įstatymą bene pirmoji 1989 m. priėmė Danija, Norvegija - (1993 m.), Švedija (1994 m.), Grenlandija ir Islandija (1996 m.).

Katalikiškoje Lietuvoje, matyt, tokie stulbinami pokyčiai dar negreit įvyks. Tačiau, kaip pabrėžia Teisingumo viceministras Gintaras Švedas, naujajame Baudžiamajame kodekse jau numatyta atsakomybė už seksualinę diskriminaciją.