Ekonominės politikos nuostatos yra persmelktos ciniškumu verslo atžvilgiu, neklystančiu "žinojimu", kas yra gerai, ir pasiryžimu tai realizuoti, nepaisant rinkos dalyvių interesų ir poreikių. Nemažai esminių siūlymų, nepaminėtų programoje, yra pateikta atsakymuose į klausimyną.
Ekspertai stebisi, kad partija teigia stiprios nacionalinės valstybės siekį, o vadina save Centro partija. Jos programoje daugiau nacionalistinių nei centristinių nuostatų.
Deklaruojamas priešiškumas ekonominiams imigrantams gali paskatinti dar didesnį visuomenės nusistatymą prieš kitataučius.
Mokesčių politika
Mokesčių politikoje nenumatoma nieko naujo, išskyrus neaiškiai įgyvendinamų ir neaiškaus pagrįstumo lengvatų didinimą. Vienintelis programoje esantis teiginys: "Reemigrantų pradėtas verslas neapmokestinamas (prievolės valstybės biudžetui) 2 metus". Kyla klausimas, kuo tie verslininkai, kurie niekada nebuvo emigravę, yra blogesni. Kita vertus, atsakant į klausimyną yra ir kitų pasiūlymų: "Fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvata (15 proc.) ne ž.ū. produkcijos gamybos ar apdirbimo įmonėse kaime (iki 3000 gyv.)", investicijų lengvatos nustatytoms teritorijoms.
Reguliavimo politika
Reguliavimas numatomas didesnis arba toks pat kaip dabar, nes problemų su reguliavimu nematoma. Darbo santykių srityje vienintelė įvardinama problema - imigracija. Į klausimą "Kokias priemones taikysite supaprastinti ir pagreitinti teritorijų planavimo procesą?" atsakoma "Jokių. Nekilnojamojo turto vystytojų problemas paliksime spręsti jiems patiems".
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
Sisteminio požiūrio į reformas nėra ir programoje apie šias sritis nekalbama apskritai (išskyrus tai, kad mokytojus žadama padaryti valstybės tarnautojais). Sveikatos srityje (kaip ir švietimo bei pensijų) problemos nėra hiperbolizuojamos ir nežadami aukso kalnai, tačiau sisteminės problemos neįžvelgiamos. Atitinkamai nepasiūlomos ir priemonės problemoms spręsti, nors bent jau sveikatos srityje tikimasi pagerėjimo.
Atsakymuose teigiama, kad aukštąjį mokslą reikia reformuoti, įvesti dalinį apmokėjimą už studijas, tačiau principai ir mechanizmas nedetalizuojami.
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje Numatomas tik didesnis.
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
Jokių. Pati socialinė politika atvirai laikoma ne politiniu, o technokratiniu klausimu. Nerealistiškai manoma, kad gerus atsakymus pateiks pasamdyti ekspertai.
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
Valstybės valdymą vertina kritiškai: Lietuvoje - valdžios struktūrinė krizė, o valstybės nusavinimas baigtas oligarchus įsileidus į energetiką. Toliau: Lietuvoje vyriausybės ne valdo, o yra valdomos, "valstybė yra išvalstybinta", todėl valstybę reikia gelbėti. Valstybės gelbėjimas - Centro partijos rinkimų programoje ir įvardijama kaip "ilgalaikė generalinė kryptis". Tuo pačiu kažkodėl primenant, kad "bet koks Lietuvos valstybės statuso keitimas įmanomas tik visuotiniu referendumu". Primenama matyt todėl, kad, pagal partijos programinių nuostatų sąskambį, Lietuvos valstybė - nepriklausoma demokratinė respublika, jau seniai yra tapusi kokia nors pavergta oligarchine kolonija?
Detalesnių strategijų ar priemonių, kaip Lietuvą reikėtų gelbėti, programoje nepateikiama - rinkėjai patys turės atspėti, ką partija yra sumaniusi. Tiesa, pora sakinių skiriama valstybės tarnybos "gelbėjimo" klausimams, juos suveliant su kai kuriomis socialinėmis problemomis. Pavyzdžiui, žadama valstybės tarnautojo statusą suteikti santuokinės šeimos motinai, auginančiai vaiką, taip pat - mokytojams ir kultūros darbuotojams. Įdomu, kas, po tokių pertvarkymų, iš valstybės tarnybos liktų - išsilavinusių ir kultūringų valstybės tarnautojų gimdykla?
Centro partijos programoje daugiau mistikos negu rinkėjo apsisprendimui reikalingo aiškumo. Bet galbūt ir tai nėra problema, nes pati partija nelabai tiki savo rinkimų perspektyvomis ("Sudaryti Vyriausybę mums negresia, todėl Lietuvos centro partijos indėlis į valstybės raidą gali būti tik iniciatyvų teikimas").
Iš kelių Centro partijos programinių nuostatų aišku, kad konkrečios šalies gelbėjimo idėjos kol kas plačiau neviešinamos, apsiribojama krizės valstybėje konstatavimu. Tačiau svarbiausia žinia iš programos rinkėjams, matyt, reikėtų laikyti tai, kad partijos propaguojama centrizmo ideologija yra ne kas kita, kaip lietuviškojo nacionalizmo demonstravimas ("Ilgalaikis mūsų tikslas yra stipri nacionalinė valstybė"). Žinant, kad Lietuvoje nacionalizmo idėjas puoselėjančių politinių partijų, galima sakyti, neliko, - tai visai neblogai. Bent jau vardan pliuralistinės demokratijos.
Kova su korupcija
Centro partija laikosi principinės nuostatos, jog korupcija Lietuvoje yra pasiekusi giliausią lygį, o vyriausybės ne valdo, o yra valdomos. Partijos rinkimų programoje teigiama, jog gavus mandatą svarbiausias ir pirmaeilis partijos darbas naikinant korupciją bus nukreiptas į partijas. Centro partija žada, jog visos registruotosios partijos bus finansuojamos iš biudžeto po lygiai, nelygiavą įvedant rinkėjui: už kiekvieną balsą partijai bus priskaičiuojama tam tikra minimali suma (3-5 Lt). Tačiau iš rinkimų programos nuostatų nėra aiški partijos vizija, kaip mažinti administracinę korupciją bei didinti skaidrumą apskritai.
Prie konkretesnių partijos siūlymų galimą būtų priskirti pažadą atskirti politinių partijų finansavimą ir finansinių interesų grupes, draudžiant teikti finansinę paramą juridiniams ir fiziniams asmenims.
Partijos sisteminio požiūrio į kovą su korupcija nebuvimą liudija partijos pozicija, jog kitos priemonės, kaip jėgos struktūrų ir teisėtvarkos darbo efektyvumo didinimas būtinos, bet subjektyvios priemonės, tiesiogiai susiję su visuomenės pilietiškumu (didinti) ir piliečių asmeninėmis nuostatomis ("tik kapai ir nauja karta pagerins situaciją").
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
Centro partijos rinkimų programoje specialių nuostatų ir priemonių viešai tvarkai ir visuomenės saugumui pagerinti nėra. Deklaruojamas nacionalistinės valstybės stiprinimo siekis, išskirtinis angažuotumas tautinėms vertybėms, griežtos nuostatos į atvykstančius kitataučius, neskatintų visuomenės saugumo plačiąja prasme.
Vienas iš nedaugelio konkretesnių pasiūlymų, galintis turėti reikšmės rinkėjų apsisprendimui tai Centro partijos aiški nuostata dėl dvigubos pilietybės: "vietoj dvigubos pilietybės - Lietuvio pasas, teikiantis teisę nekliudomai atkurti Lietuvos pilietybę sugrįžusiam Lietuvon ir atsisakiusiajam kitos valstybės pilietybės".
Užsienio politika ir krašto saugumas
Užsienio ir saugumo politikai skiriami trys teiginiai. Lietuvos saugumo užtikrinimas siejamas su NATO, tačiau kariuomenė turėtų būti šauktinių ir iš rezervo, pasirengusi "atremti pirmąjį smūgį". Kiti teiginiai - "atkurti Lietuvos geopolitikos šiaurinį matmenį", pateikti JTO "Visuotinės tautų teisių deklaracijos" projektą - pateikiami be aiškesnio konteksto ir paaiškinimo.
Kultūros politikos perspektyva
"Kultūros darbuotojas - valstybės tarnautojas" - vienintelė su kultūra susijusi programos nuostata. Bendrų vertybių srityje pasisakoma už žmogiškųjų išteklių svarbą ir orią būtį, tačiau nemanoma, kad visi žmogiškieji ištekliai vienodai svarbūs: išskiriama santuokinės šeimos motina (auginant vaiką (vaikus) jai suteikiamas valstybės tarnautojo statusas), programoje reiškiamas stiprus priešiškumas (ekonominiams) imigrantams. Toks nusistatymas prieš į Lietuvą atvykstančius kitų valstybių piliečius gali dar labiau paskatinti ksenofobines ir rasistines tendencijas šalyje, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos įvaizdžiui Europoje bei pasaulyje ir (taip pat neigiamai) veiktų jos kultūros patrauklumą, turizmo sektorių ir visą ekonomiką.
Jaunimo politika
Apie jaunimo politiką partija neužsimena.
Nenuoseklumai programoje
Nesuprantama, kaip partija su programa, kurios tikslas - ,"stipri nacionalinė valstybė", "imigracijos sustabdymas", radikali retorika imigrantų atžvilgiu gali save identifikuoti politiniame centre.
Lietuvos centro partijai visos parlamentinės partijos yra "nupirktos ir atstovauja ekonominėms interesų grupėms", tad nė viena netinka į koalicijos partnerius. Pati partija padaro logišką išvadą, kad "sudaryti Vyriausybę jai negresia". Parlamente ruošiamasi veikti tik atskiromis iniciatyvomis.
Investicijas bus siekiama pritraukti ne "ten, kur joms patinka, bet ten, kur jų labiausiai reikia", žinoma, atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius, gamtinį potencialą ir kt. Dažniausiai ir investuojama atsižvelgiant į šiuos veiksnius.
Teiginys, jog "kiekvienas atvežtas darbo imigrantas išstumia Lietuvos žmogų iš tėvynės" gali klaidinti rinkėjus, nurodydamas priešingą nei iš tiesų yra priežastinį ryšį: darbo jėga ir įvežama būtent dėl didelio skaičiaus iš Lietuvos emigravusių darbo rankų.
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai
Santuokinės šeimos motinai, auginančiai vaiką, suteikti valstybės tarnautojo statusą ir atlyginimą.
Pasiūlymas griauti neteisėtai pastatytus pastatus be teismo sprendimo, teisinius ginčus sprendžiant po to.
Nustatomos "milžiniškos baudos" už norimų įvesti griežtų ekonominės migracijos apribojimų pažeidimus. Tai neatitinka dabartinių šalies ekonomikos poreikių.
Neaišku, ką reiškia "Lietuvos geopolitikos šiaurinis matmuo", kurį ketina atkurti Centro sąjunga.
Kalbama apie neaiškios "Visuotinės tautų teisių deklaracijos" teikimą JTO.
Rinkimų nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai dr. Vitalis Nakrošis, dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, dr. Tomas Janeliūnas, dr. Ainė Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.