Trijų kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose Vilniaus Naujamiesčio apygardoje, susitikimas su rinkėjais buvo surengtas sekmadienį Londone, naujose Lietuvos ambasados patalpose. Būtent į šią apygardą suplaukia visų užsienyje balsuojančių Lietuvos piliečių balsai.
Diskusiją inicijavo Liberalų sąjūdžio kandidatė, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė, prie jos prisijungė Naujosios sąjungos atstovė aktorė Gražina Baikštytė ir finansų ministras socdemas R. Šadžius. Į pusantros valandos užtrukusį susitikimą taip pat atėjo Londone gyvenanti Jolanta Indriūnienė, kandidatuojanti į Seimą Naujosios sąjungos sąraše.
Susitikti su kandidatais panoro kiek daugiau nei pora dešimčių lietuvių. Sulaukti daugiau išeivių sutrukdė sekmadienį vykusios šv. Mišios, po kurių Šv. Kazimiero bažnyčioje dainavo Veronika Pavilionienė, ir transporto trikdžiai – dėl remonto darbų ir kitų problemų šį savaitgalį buvo uždarytos kai kurios metro stotys, o dėl futbolo mačo tarp Mančesterio „United“ ir Londono „Chelsea“ komandų bei įvairių viešų renginių tapo sunku pravažiuoti kai kuriomis gatvėmis.
Lietuvoje pasigenda žmogiškumo
Nors ir turėdami skirtingą profesinį statusą – R. Šadžius dirba ministru, anksčiau ėjo žemesnes pareigas įvairiose ministerijose, o kitos kandidatės yra politikos naujokės, - visi teigė turintys trumpesnės ar ilgesnės gyvenimo užsienyje patirties.
Didžiausias „stažas“ – J. Vidugirienės, kuri Airijoje gyvena jau apie aštuonerius metus, beveik pusę šio laiko vadovauja vietos lietuvių bendruomenei. Tai ji pavadino savo unikalumu. Moters teigimu, jai su tautiečiais teko ne kartą belstis į Vyriausybės duris, prašant pinigų ar kitokios paramos, todėl emigrantams esą laikas turėti „savo atstovą Seime“ ir net ne vieną.
R. Šadžius apie 10 metų mokėsi Maskvoje, be to, jo sesuo beveik du dešimtmečius gyvena Miunchene, nors iki šiol yra išlaikiusi pilietybę. Rusijos sostinėje mokėsi ir G. Baikštytė, tuo metu jos partijos kolegė J. Indriūnienė jau penkerius metus gyvena Londone ir vadina save ekonomine emigrante.
Išeiviai kandidatus kamantinėjo pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo profesionalios kariuomenės ir kreditų krizės pasekmių Lietuvoje iki dvigubos pilietybės ir užsienyje gyvenančių lietuviukų švietimo. Diskusijoje dalyvavę lietuviai kritikavo net tokius dalykus kaip bankų renkami mokesčiai už pinigų išgryninimą, mokėjimo kortelių aptarnavimą ar mokesčių mokėjimą – Didžiojoje Britanijoje to esą nėra.
Paprašytas nurodyti didžiausius mūsų šalies iššūkius, finansų ministras pacitavo kolegę iš Prancūzijos, kuri opiausiomis šių dienų problemomis pavadino tris F: fuel, food, finances (angl. kurą, maistą, finansus). Anot R. Šadžiaus, pigios energijos laikai baigėsi, ekonomikos vystymasis sulėtėjo, tačiau šis procesas esą nesustojo: „Žmonės verkia: vai vai vai, ekonomika stoja. Pasakykite britams, kad ekonomika auga 5 proc. ir mes vis tiek skundžiamės. Maistas brangsta visame pasaulyje, tik mes pradėjome nuo mažesnio lygio, todėl tai labiau jaučiama“.
Socdemas kritikavo sprendimą leisti mamoms auginti vaikus, gaunant valstybės paramą, iki jiems sukaks dveji metai. Tai esą išmeta moteris iš darbo rinkos. ES ilgiausią terminą, be lietuvių, yra nustatę estai – vienų metų. „Paremčiau idėją, kurią išsakė britų premjeras Gordonas Brownas – nemokama vaikų priežiūra, tai mus gelbėtų“, - pažymėjo jis.
„Ekonomika Lietuvoje nėra tobuliausia, dėl to jūs ir čia esate, - išeiviams teigė G. Baikštytė. – Kaip spręsti šią problemą? Nėra greito recepto, čia ne greito maisto įstaiga. Būčiau už mokesčių mažinimą. Nesu šios srities specialistė. Negaliu atsakyti į tą klausimą, tik suprantu, kad ekonomika nėra geriausios būklės“.
Aktorė teigė einanti į Seimą spręsti daugiausia savo kolegų menininkų problemų: „Nenoriu jums žarstyti tuščių pažadų. Nepažadėsiu atpiginti sūrio, dešros ar šildymo“.
Tuo metu J. Vidugirienė siūlė spręsti ne tik ekonomines problemas: „Žmonės išvažiuoja ne dėl to, kad jiems finansiškai blogai. Trūksta savirealizacijos galimybių, žmogiško elgesio su žmonėmis. Turime mokytis tapti žmonėmis“.
G. Baikštytei pagailo emigrantų
Klausiami apie aukštąjį mokslą kandidatai aiškino, kad reikia skatinti jaunų žmonių konkurencingumą ir suteikti galimybę mokytis gabiesiems. Tiek R. Šadžius, tiek G. Baikštytė gyrė tuos, kurie pasirenka mokytis užsienyje. „Studentai apeina užsienio aukštąsias mokyklas – labai gerai, tik klausimas, ką jie daro po to“, - kalbėjo ministras. Jis teigė esąs už efektyvią studijų kreditavimo sistemą.
„Vienas didžiausių mūsų pasiekimų – „geležinės uždangos“ griuvimas. Mes pasidarėme ne tik dūšioje, bet ir faktiškai laisvi. Mes visi galime rinktis, kur gyventi. Yra galimybės išvažiuoti, studijuoti, dirbti. Pripažįstu kiekvieno šventą teisę rinktis. Man nepriimtinos tokios šnekos: priversime grįžti. Nesvabu, kur gyventi, renkiesi pats. Jūsų darbas prasideda nuo mažo žingsnelio – balso per rinkimus“, - aiškino socdemas.
Išeiviams itin aktuali vaikų švietimo problema, mat daugelyje šalių veikia nebent sekmadieninės mokyklėlės, jose dažnai dirba pedagoginio išsilavinimo neturintys savanoriai. Mokyklėlės stokoja ne tik finansinės paramos, bet ir vieningų programų. R. Šadžiaus manymu, šiuo atveju reikalinga ne vien valstybės parama, bet ir „politiniai sprendimai vietose“ – esą Vyriausybė negali padengti visų išlaidų, reikalingos ir pačių išeivių pastangos.
„Pagrindinė problema – ta, kad pinigai skiriami, švietimas remiamas, bet ne taip, neteisingai. Kas atliekama? Ar tautinių drabužių nuperka, ar ruošiamos specialios programos?“ – retoriškai klausė J. Vidugirienė.
Pirmą kartą į Londoną atvykusi G. Baikštytė ne kartą pabrėžė, kad pirmiausia nori ne teikti savo pasiūlymus, o išsiaiškinti, kokios problemos kamuoja išeivius. Porą dienų iki diskusijos ji leido Rytų Londone, kur gyvena nemažai lietuvių, vaikščiojo po parduotuves, kirpyklas, kitas vietas, kur dirba išeiviai. Vieni sutiktieji sakė norintys grįžti, kiti tokių planų nepuoselėja. „Jie pluša šešias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro. Gaila pasidarė…“ – kalbėjo socialliberalė.
Paklausta apie Lietuvoje likusių žmonių požiūrį į emigrantus, aktorė nevyniojo žodžių į vatą: „Susidariusi tokia nuomonė, kad visi važiuoja geresnio gyvenimo. Nesutikčiau, kad ieško galimybių. Išsimokslinai – grįžai, ko ten likti? Manau, kad finansiniai dalykai gena. Bet neigiamo požiūrio nėra. Mes norime bendrauti, ne dirbtinai skatinti grįžti“.
R. Šadžiaus manymu, viena didžiausių emigrantų problema yra bendravimas, ryšių su Lietuva ir net tarpusavio kontaktų palaikymas. Pavyzdžiui, Vokietijos lietuvių bendruomenė menkai integruota ir organizuota, jie neturi savo naujienų portalų ar savaitraščių, o Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje jų yra po kelis.