Pasak A. Kubiliaus, dabartinė situacija vis labiau primena 1990-uosius metus, tuo požiūriu, kad viešieji valstybės finansai lygiai taip pat, kaip 1990 m., susiduria su problemomis, tuo tarpu Vyriausybės galva – premjeras - esą ramiai aiškina, kad problemų nėra.
Konservatoriai-krikdemai aptarti visų minimų problemų į Seimą norėjo išsikviesti finansų ministrą Rimantą Šadžių, tačiau šis, A. Kubiliaus teigimu, pranešė, kad šią savaitę atvykti negalės.
Ekonomikos augimas lėtėja
TS-LKD pirmininko teigimu, „Standart&Poor’s” prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet begali augti tik 2,2 proc., nors Lietuvos ekspertai dar kalba apie 5 proc. augimą.
„Estijoje jau šiems metams prognozuojamas neigiamas augimas, arba BVP kritimas, Latvijoje augimas prognozuojams nulinis. Lietuvos skaičiai kol kas yra geresni, bet nereikia pasiduoti iliuzijoms ir manęs visiškai neįtikina premjero (Gedimino Kirkilo – DELFI) aiškinimas, kad štai Lietuvos ekonomika yra žymiai geresnė, jos struktūra žymiai geresnė, lyginant su Latvija ir Estija. Turiu pasakyti, kad mūsų skaičiai yra geresni todėl, kad, kaip paprastai, Lietuvos ekonominiai procesai atsilieka maždaug pusmečiu nuo Latvijos ir Estijos“, - konstatuoja konservatorius.
A. Kubilius, be kita ko, įspėja, kad, šalia ekonomikos lėtėjimo, prisidės ir „visa puokštė“ energetinių problemų.
Visų problemų priežastis – G.Kirkilas?
Konservatorių-krikdemų lyderis sako, kad visos paminėtos problemos bei iš to kylančios niūrios Lietuvos ekonomikos ateities prognozės yra sukeltos ne globalių krizių, o tiesiog kyla iš aplaidaus Lietuvos valdžios finansų politikos tvarkymo.
„Mūsų (partijos – DELFI) analitikų atlikta analizė rodo, kad dabartinės krizės priežastis yra tokia pat, kaip ir kitų klasikinių finansinių krizių“, - teigia A. Kubilius.
Anot politiko, krizės grandinė paprasta: dideli pertekliniai pinigai rinkoje, atsiradę dėl pernelyg lengvai suteikiamų kreditų, sukėlė nekilnojamojo turto kainų „burbulą“ bei sukūrė dirbtinį ekonomikos augimą; dėl šios priežasties pradėjo augti kainų infliacija, o sprogus nekilnojamojo turto kainų „burbului“ staiga sumažėjo gyventojų lūkesčiai, o tai lėmė, kad rinkoje sumažėjo pinigų kiekis, krito eksporto apimtys ir natūraliai ėmė lėtėti ekonomikos augimas.
„Kaip kalba kitų šalių patirtis, protinga finansų politika būtų leidusi išvengti nevaldomo pinigų kiekio augimo, o tuo pačiu ir kainų „burbulo“. Dabar belieka sakyti „deja“. Deja, Lietuva neturėjo tokios politikos. <...> Tenka tik apgailestauti, kad Vyriausybė, premjeras ir finansų ministras bijo, nesugeba kalbėti apie situaciją aiškiai ir nedviprasmiškai“, - sakė A. Kubilius.
Ką siūlo A.Kubilius?
A. Kubiliaus pasakojimu, iš artėjančios krizės gali išgelbėti ne kas kitas, o konservatoriai-krikdemai, kurie esą turi paruošę aiškų Lietuvos ekonomikos krizės pasekmių mažinimo planą.
Pirmasis TS-LKD siūlymas apima ekonomikos lėtėjimo stabdymą, antrasis – viešųjų finansų tvarkymo tvarkymą. Pirmuoju atveju konservatoriai-krikdemai siūlo mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris šiuo metu siekia 24 proc., antruoju – panaikinti mokesčių lengvatas bei taupiai naudoti valstybės lėšas.
Be kita ko, anot A. Kubiliaus, dėl ekonomikos augimo lėtėjimo, teks atsisakyti vilčių suformuoti subalansuotą valstybės biudžetą ateinantiems metams.