Pietūs kainuoja kiek daugiau nei 3 Lt
Seimo komitetas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas duomenų apie valstybės lėšomis finansuojamam mokinių maitinimui skiriamas lėšas bei jų panaudojimą per pirmąjį šių metų pusmetį.
Remiantis šiais duomenimis, išlaidos pietums skirtinguose miestuose ir rajonuose įvairuoja nuo 3,38 iki 6,41 Lt. Pigiausiai mokyklinukai maitinami Alytaus miesto, Druskininkų, Kauno miesto, Visagino, Akmenės, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kelmės, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų ir Ukmergės rajonų mokyklose. Jose mokinių pietų kaina siekia 3,38 Lt.
Brangiausiai maitinama Šiauliuose (6,41 Lt), Klaipėdoje (5,08 Lt), Mažeikiuose (5,05 Lt), Raseiniuose (5 Lt), Šiaulių rajone ( 5,17 Lt).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vyriausioji specialistė Rima Kurklianskienė teigia, kad atskirose savivaldybėse nemokamo maitinimo kainos priklauso to, kas teikia maitinimo paslaugas – ar savivaldybė, ar privati įmonė.
„Kiekvienas mokyklos steigėjas pasitvirtina nemokamo maitinimo mokyklose tvarką, kurioje nustato maitinimo kainas, vadovaujantis sveikatos ministro patvirtintu produktų sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes“, - sakė R. Kurklianskienė.
Sutaupyti pinigai – valgykloms atnaujinti
Ministerijos Seimo komitetui pateikti duomenys rodo, jog apie šeštadalį savivaldybių per pirmąjį pusmetį įsisavino tik apie trečdalį nemokamam mokinių maitinimui skirtų lėšų. Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė panaudojo 33,4 proc. pinigų iš visos sumos, jei skaičiuotume be lėšų, skirtų pradinukams, Vilniaus – 26,4 proc.
2008 m. rugpjūčio 21 d. ministro įsakymu nustatyta, kad tokios sutaupytos lėšos gali būti panaudojamos kitoms socialinėms reikmėms – pavyzdžiui, paremti nepasiturinčias šeimas, finansuoti socialines paslaugas, suteikti paramą įsigyjant socialinį būstą, jį remontuojant.
Iš šių pinigų galima gerinti ir „mokinių maitinimo materialinę bazę“. Ši sąvoka apima mokyklų valgyklų patalpų atnaujinimą, virtuvės įrangos pirkimą.
Tuo tarpu Seimo komiteto pirmininkas V. Domarkas sako, jog mokiniams skiriami pinigai ir turi būti išleisti jų poreikiams: „Šnekame apie vaikų gerovę ir tarptautinės konvencijos šiuo klausimu priimamos, tačiau, pinigai, kurie turi būti skirti vaikams, išlyginti socialinė atskirtį, yra tiesiog kai kuriose savivaldybėse blokuojami“.
Jo nuomone, esama tvarka savivaldybes skatina taupyti specialiai, galbūt net stengtis, kad mokinių pietūs būtų kuo pigesni. V. Domarkas teigia pastebėjęs, kad tose savivaldybėse, kur mokinių pietūs kainuoja pigiausiai, sutaupoma daugiausia pinigų.
Blogai planuojama?
Molėtų rajono meras Valentinas Stundys teigia, jog lėšos ne visuomet įsisavinamos todėl, kad planuojant objektyviai neįvertintas jų poreikis. Be to, daugelyje šeimų situacija keičiasi: šeimos maitintojai keičia darbus, lieka be jo, gauna mažesnį ar didesnį darbo užmokestį.
„Čia gali būti du dalykai. Pirmas dalykas, planuojant neįvertintas objektyviai poreikis ir gali būti šiek tiek padidintos lėšos, kai neteisingai planuojama. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, gali pasikeisti situacija pačioj savivaldybėj. Žmonių gyvenimo situacija, šeimos gyvenimo situacija gali pasikeisti. Jeigu šeima „netempdavo“ iki valstybės remiamų pajamų, tarkim, mokslo metų pradžioje, tai gal po pusmečio situacija pasikeitė. Tas skaičius gali kisti. Bet dažniausiai tai būna planavimo dalykai“, - DELFI sakė V. Stundys, kurio vadovaujamame rajone per pusmetį įsisavinta 41,5 proc. lėšų.
Komentuodamas, kodėl taip skiriasi vaikų maitinimo įkainiai, Molėtų meras sako, jog tai priklauso nuo įmonės, teikiančios maitinimo paslaugas. Pasak jo, gali būti, kad savivaldybė konkurso tvarka yra pasirinkusi privačią bendrovę. Tokiu atveju, vaikų maitinimo įkainiai gali skirtis priklausomai nuo aptarnaujančios bendrovės.
Tačiau meras teigia, jog sutaupytos lėšos negali būti panaudojamos bet kaip. Savivaldybių biudžetuose užsilikę pinigai, anot V. Stundžio, turi būti naudojami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka.
„Švaistytis kitiems dalykams negalima, kadangi teikiam tam tikras ataskaitas ministerijai. Jinai gali pripažinti tas išlaidas netinkamomis. Yra griežta tvarka, mes šioje vietoje laisvės neturime. Už tuos maitinimo sutaupytus pinigėlius, kurie ateina socialinėms reikmėms, už juos mes negalim pirkti mašinų ar ten dar kokių galų“, - pasakojo V. Stundys.