„Įsivaizduokite, kada toks vaikas pradėjo vartoti psichtropines medžiagas – 12–13 metų. Dažniausiai į centrą savo atžalas atveda tėvai. Nepalyginti rimtesnė situacija, kai vaikus atlydi socialiniai darbuotojai, nepilnamečių kontrolieriai ar vaikų teisių specialistai. Sunku ką nors pakeisti – prievarta problemos neišspręsi. Tokios ligos yra tikra nelaimė, o jaunas žmogus nesuvokia, ką daro, praranda savikritikos jausmą. Būna visko – pabėga iš namų, kartais vaikai net pradeda mušti savo tėvus“, − tvirtino psichiatrė G.Raudonikienė.
Šeimos krizė
Šeimyninės problemos, stresas, depresija, konfliktai, sunkumai – tai pagrindiniai akstinai, verčiantys paguodos ieškoti svaigalų pasaulyje.
Psichiatrė, paklausta, kokios priežastys nepilnamečius pastūmėja priklausomybės link, atsakė: „Kiek žmonių, tiek priežasčių. Būna visko, labai įvairių situacijų. Vieni vaikai jau nuo mažens turi adaptacijos problemų, susiduria su sunkumais mokykloje. Jei žmogus nuolatos jaučia nerimą, baimę, tinkamai neišsimiega − prastėja jo nuotaika, krenta darbingumo lygis. Jaunas žmogus ieško būdų atsipalaiduoti.“
G.Raudonikienės praktika rodo, kad vis dėlto pagrindinės nepilnamečių priklausomybės ligų priežastys glūdi šeimoje − nebėra vertybių modelio, vaikams suteikiamos naujos teisės ir laisvės, bet pamirštamas elementarus pareigų ir atsakomybės ugdymas. Emigracija, tėvų atsainus emocinis santykis su vaikais, šeimos krizė nelieka be pasekmių.
„Paauglystė − labai sunkus savęs pažinimo, suvokimo ir patikrinimo laikotarpis. Jei iki šio gyvenimo momento šeima nebuvo autoritetas, tikriausiai juo ir netaps. Santykių krizė, tėvų barniai, nesutarimai su vaikais paguodos verčia ieškoti kitur, tada ir įninkama į svaigalus. Artimiausi žmonės neberanda laiko bent kartą per savaitę susėsti drauge prie pietų stalo, pasidalinti mintimis, pabendrauti“, − teigė G.Raudonikienė.
Pasak pašnekovės, tėvai stengiasi žvelgti tik į materialią pusę, bet užmiršta auklėti vaikus.
„Tėvai labai daug dirba. Migracijos procesai taip pat nelieka be atsako − pinigai tampa svarbesni už vaikus, jie paliekami senelių priežiūrai“, − kalbėjo psichiatrė.
Kaip tikino miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė, priklausomybės atvejų pasitaiko ir tarp gerose šeimose augančių vaikų. „Rūpesčių pridaro ne vien socialinės rizikos šeimų nepilnamečiai. Reikia spręsti problemą ir tinkamai bendradarbiauti. Tokie paaugliai yra neparankūs visuomenei, linkę nusikalsti“, − sakė A.Grainienė.
Atsakomybės našta mokyklai
Pasak G.Raudonikienės, mokyklai užverčiama per didelė atsakomybės našta. Moksleiviai apkraunami teorinėmis žiniomis, jos galbūt niekada nebus panaudotos praktiškai, negalima užsimerkti prieš moksleivių egzistuojantį psichologinį ar fizinį smurtą.
„Tik tada, kai šeima bendradarbiauja su mokykla, galima pamatyti pirmuosius ženklus, kai jaunuolis pradėjo vartoti narkotines medžiagas, įgijo žalingų įpročių. Tačiau visa atsakomybė tenka medicinai ir švietimui. Taip neturėtų būti. Mokslų krūviai didžiuliai, visame pasaulyje to nėra. Kitose šalyse visa medžiaga išdėstoma mokykloje, beveik nėra jokių namų darbų. Pas mus užmirštama, kad vaikams būtinas laisvalaikis, poilsis, tinkamas režimas. Brandos egzaminų metu vyrauja socialinė diskriminacija – gabūs jaunuoliai nestoja į aukštąsias mokyklas dėl pinigų trūkumo. Pasitaiko, kad ne toks gabus abiturientas įstoja vien dėl to, kad jo tėvai geriau gyvena ir gali apmokėti studijų išlaidas“, − mintimis dalijosi psichiatrė.
Pašnekovė patikino, kad paaugliai iš tiesų kartais būna labai žiaurūs, skaudžiai užgaulioja vienas kitą, tačiau jei apie tai bus kalbama, bus juntamas tėvų palaikymas – išspręsti iškilusias problemas bus kur kas lengviau.
„Sunku pasakyti, ar moksleivis į mokyklą atėjo blaivus, ar ne. Iš pažiūros sudėtinga diagnozuoti, o neteisingai apkaltinti žmogų – negerai. Narkotikams reikalingi pinigai, o mūsų moksleiviai priklauso skurdžiausiam sluoksniui – negalėsi susimokėti, nebus ir narkotikų. Pernai pasitaikė atvejis, kai mokytojams įtarimą sukėlė nuo auklėtinio sklindantis kvapas. Jaunuolis buvo išsiųstas namo. Būna, kad moksleiviai neateina į mokyklą be pateisinamos priežasties – nežinia, ką jie tuo metu veikia“, − pasakojo Panevėžio jaunimo mokyklos direktorė Augenija Keršienė.
Direktorės teigimu, per ekskursijas alkoholizmo atvejų pasitaiko retai.
„Anksčiau ekskursijomis buvome pasibaisėję. Šiuo metu turime sistemą, moksleiviai prieš išvykdami pasirašo pasižadėjimus. Galbūt egzistuoja rūkymo paplitimo problema“, − kalbėjo A.Keršienė.
Svaiginimasis vakarėliuose
G.Raudonikienės teigimu, per vakarėlius vis labiau populiarėja svaigalų vartojimas. Panevėžyje labiausiai paplitusios kanapės, enfetaminas, kokainas, ekstazis – tai jaunimo dažniausiai vartojamos narkotinės medžiagos.
„Vakarėlių, egzaminų sesijų metu vartojami stimuliatoriai. Tada juntamas energijos antplūdis, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, išpila prakaitas, pagreitėja kvėpavimas – suaktyvinama visa vegetacinė sistema. Pasekmės būna tragiškos – epilepsija, staigus širdies smūgis. Nors jaunuolio organizmas patvaresnis, geriau atlaiko toksinių medžiagų daromą žalą, ilgesnį laiką piktnaudžiaujant gali išsivystyti smegenų pažeidimai. Smegenys valdo visas kūno funkcijas. Žinome, kad nervinės ląstelės neatsinaujina, tad lengvabūdiškumo pasekmės gali būti juntamos visą gyvenimą“, − „Sekundei“ teigė G.Raudonikienė.
Vartojant narkotines medžiagas gali atsirasti kepenų, inkstų, širdies, kvėpavimo takų sutrikimai, prastėja atmintis, dėmesio koncentracija. Jei pakenkiamos smegenys, sutrinka ir kitos organizmo funkcijos. Padidėja rizika užsikrėsti AIDS, hepatitu. „Žmogus tampa socialiai pavojingas, jam sunku prisitaikyti prie visuomenės, nebaigiami mokslai, prasideda vagystės, smurtas“, − kas laukia, vardijo psichiatrė.
Priklausomybė nuo interneto
G.Raudonikienės teigimu, siekiant išvegti dar vienos sparčiai plintančios priklausomybės, nepilnamečių laikas prie kompiuterio turi būti normuojamas. Priklausomybė nuo interneto, kompiuterių – naujojo amžiaus liga.
„Tėvai dažnai sako: mūsų geras vaikas, iš paskutiniųjų nupirkome jam kompiuterį, džiaugiamės, kad neina į gatvę, nesusideda su neaiškiais draugais. Taip stengiamasi apsaugoti vaikus, bet iš tikrųjų daroma meškos paslauga. Svarbu apriboti sėdėjimo prie kompiuterio laiką, tai yra būtina. Kartais atžaloms net valgyti atnešama prie kompiuterio. Vadinasi, pamažu vaikas visą savo gyvenimą perkelia į virtualiąją erdvę.
Diena pradedama maišyti su naktimi − naktys praleidžiamos prie kompiuterio, o paryčiais einama miegoti. Priklausomybę nuo kompiuterio išduoda ir tai, kai vaikas visas santaupas išleidžia ne drabužiams ar kitiems dalykams, kurie jaunam žmogui labai svarbūs, o aparatūrai ir technikai. Visas gyvenimas pradeda suktis apie internetą“, − tikino specialistė.
Pasak moters, tokiais atvejais atsiranda socialinės problemos, vaikui nebereikia draugų.
„Virtualiame pasaulyje gali būti superherojumi, didvyriu − padidėja savivertė. Tokie jaunuoliai nejaučia diskomforto, jiems taip gyventi gerai, tačiau sutrinka miegas, atsiranda įtampa, nerimas. Dėl nuolatinės įtampos, priklausomybė nuo kompiuterio ir interneto gali peraugti į alkoholio, tabako ar kitų narkotinių medžiagų vartojimą“, − tvirtino Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro atstovė.
Gundo išbandyti
Pasak psichiatrės, platintojai iš pradžių jaunuoliams narkotinių medžiagų duoda nemokamai, vėliau, prasidėjus priklausomybei, paprašo atsiskaityti ar kitokių paslaugų.
„Dažnai sakoma: imk, paragauk – tai įdomu. Taip jaunuoliai ir susigundo. Narkotinės medžiagos įpakuojamos gražiai, tarsi saldainiai. Platintojai patys psichotropinių medžiagų nevartoja. Apmaudu, bet rizikos vietos – aplink mokyklas, ugdymo įstaigas, laisvalaikio centrus. Egzistuoja ir kiti, vadinamieji rinkodaros „dileriai“, jie moka užmaskuoti E konservantus arba juos įvardyja kitaip. Nors tai nepatvirtinta hipotezė, bet galima teigti, kad egzistuoja priklausomybės nuo E konservantų. Pati tuo domiuosi“, − „Sekundei“ teigė G.Raudonikienė.
Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Danguolės Žiaugrienės tikinimu, nepilnamečių priklausomybės ligos nėra tokia aktuali problema.
„Statistiškai rodiklis išlieka gana stabilus, nėra ryškaus pokyčio. Šiemet per pirmuosius septynis mėnesius surašyti du protokolai nepilnamečiams asmenims, vartojusiems psichotropines medžiagas. Kiekvieną savaitę organizuojame patikrinimus – ypač penktadienių vakarais, kai prasideda savaitgalis ir jaunuoliai nori atsipalaiduoti. Vykstame į darželius, stadionus, parkus, kiemus – tas vietas, kuriose būriuojasi nepilnamečiai. Tai tampa itin aktualu rudenį, kai pradeda anksčiau temti. Narkotinių medžiagų platintojų padaugėjo, ši problema egzistuoja“, − teigė D.Žiaugrienė.
Jei sulaikomas apsvaigęs 14–16 metų paauglys, atsakomybė už jį turi prisiimti tėvai.
Prevencinė kova
Priklausomybė būna dviejų rūšių – fiziologinė ir psichologinė. Pasak psichiatrės G.Raudonikienės, fiziologinę medicina dar gali „pataisyti“, tačiau psichologinės problemos yra nepagydomos, jos lieka visam gyvenimui.
Priklausomybės problemų turintį jaunuolį galima atpažinti iš jo pasikeitusio elgesio, vengimo bendrauti. Tokie asmenys tampa dirglesniais, dažnai būna įžūlūs, nebesirūpinama higiena.
Nepilnamečiams Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre teikiamas tik ambulatorinis gydymas – psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, įtarus, kad paauglys gali vartoti narkotines medžiagas, atliekami testai.
„Panevėžio apskrityje nebuvo reikiamos pagalbos priklausomybių kamuojamiems paaugliams. Dabar centro trečiame aukšte suremontuotas, sutvarkytas skyrius, skirtas nepilnamečiams. Palatoje yra keturios vietos. Įkurti atskirą skyrių nepilnamečiams paskatino visuomenės susidomėjimas. Jis turi būti, nes problema tikrai opi. Esame biudžetininkai ir vis dar laukiame etatų patvirtinimo. Buvo planuota, kad skyrius pradės veikti rudenį, tačiau kol kas nežinia, kaip bus“, − „Sekundei“ teigė psichiatrė G.Rauonikienė.
„Priklausomybės ligos tarp nepilnamečių ir jaunuolių plinta kaip maras, situacija iš tiesų yra labai opi“, − teigė psichiatrė G.Raudonikienė.