Tačiau jų įvaizdžius ir esamus ar tariamus nuopelnus viešųjų ryšių specialistai aktyviai komunikuoja jau ilgiau kaip pusmetį.
„Atidžiau situaciją stebinčiam žmogui susidaro įspūdis, kad net du trečdaliai partijų tiesiog eina imti valdžios. Kai gaus valdžią, mąstys, ką daryti toliau. Tai didžiausia nesąmonė. Kai, pavyzdžiui, perkame televizorių, išsiaiškiname, kiek televizorius rodys taškų, kiek ten bus spalvų, kokias funkcijas turės valdymo pultelis, kiek įtaisas naudos elektros. Tuo tarpu „pirkdami“ partijas arba konkrečius kandidatus, iš esmės nežinome nieko“, – stebėjosi „A.Jonkus ir partneriai“ partneris ir viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius.
„Atgimimas“ informacijos specialistų klausė, kokių viešųjų ryšių žingsnių galime tikėtis per artimiausią mėnesį, kuo ypatingas per šiuos rinkimus bus politinės komunikacijos tarpininkės žiniasklaidos vaidmuo ir kaip jie vertina rinkiminę politinių partijų veiklą viešumoje.
VRK stebi tik mažą dalį politinės reklamos finansų Nors ši politinė kampanija išsiskiria politinės reklamos draudimais ir apribojimais, ilgalaikė partijų išlaidų politinei reklamai apskaita nevykdoma – tarsi partijų reklamos ketverius vienos Seimo kadencijos metus nebūtų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia tik tas išlaidas, kurias partijos patyrė per oficialią rinkimų agitaciją. Į politinės reklamos išlaidas neįtraukiama ir ministerijų lėšomis vykdyta politinė reklama, valdančiųjų politikų vadinama „atsiskaitymu visuomenei“.
Seimo pavasario sesijos pabaigoje politikai patobulino politinę reklamą reglamentuojantį įstatymą. Savo nenaudai. Tėvynės sąjungos nariai, karštai gynę nuostatą nesireklamuoti televizijoje, pirmieji ją ir sulaužė. Kad ir paradoksalu, bet apie viską pagalvota. Sulaužė tada, kai tos nuostatos dar įstatymo galios neturėjo, bet jau buvo neva tapusios konservatorių sąžiningos rinkimų kovos idealais.
Politinės reklamos draudimo nuostatos griežtos, tačiau bėda ta, kad nėra kas atlieka nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos monitoringo, neieško užmaskuotos politinės reklamos, teigia Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Politinės komunikacijos reglamentavimas rodo arba politikų logikos spragą, arba priešingai – leidžia išplėtoti sąmokslo teoriją. Įstatymu įvardijama, kad politinėje veikloje yra svarbiausias tik mėnuo ir pusmetis iki rinkimų. Neva tik šis laikotarpis turi būti reglamentuojamas ir prižiūrimas. Tuo tarpu kitu laikotarpiu politinė komunikacija esą nėra tokia svarbi. Tai suponuoja, kad ne rinkimų laikotarpiu politikai nesireklamuoja. Tačiau stebime priešingą procesą – jie tai daro ir labai aktyviai. Politinei komunikacijai turi būti sukurtas nuolatinis reglamentavimas ir organizuojama priežiūra“, – „Atgimimui“ sakė jis.
Paslėpta reklama televizijoje – neišvengiama
Liepos pabaigoje, kai VRK patvirtino politinės reklamos žiniasklaidoje rekomendacijas, iš televizijų ir radijo stočių eterio turėjo dingti politikus reklamuojantys reportažai.
Politikų rinkimų sąrašo numerių skaičiai iš ekranų dingo, bet jų veidai iš sakralinių televizinių apeigų – ne. Vasaros pabaigoje per naujų televizijų sezonų atidarymus žiūrovams šypsojosi patenkinti, tvarkingai priekinėje eilėje susodinti partijų lyderiai.
Viešųjų ryšių eksperto L.Ulevičiaus manymu, apribojimai partijų reklamai televizijoje yra naudingi. Nors draudimai išties riboja informavimo laisvę, bet ligšiolinės praktikos rodo, kad tas informavimas nebuvo kokybiškas, teigia jis.
„Dabar esminis klausimas yra tas, kiek Zenono Vaigausko vadovaujama VRK bus atkakli ir reaguos į politinius žaidimus televizijoje. Net neabejoju, kad bent dviejose televizijose bus galima matyti netiesioginę reklamą: ekrane gali pasirodyti partijos nario žmona, močiutė, draugai ir panašiai. Juk nėra ko ir diskutuoti – televizija turi didžiausią pasiekiamumą. Ten tu gali šmėkštelėti lyg visai netyčia ir tai duos didesnį rezultatą nei pokalbis su trimis šimtais žmonių didelėje auditorijoje. Jei VRK į pirmus atvejus reaguos ir juos gniauš, niekas nebenorės kartoti tokių precedentų. Bet, jei pramiegos, kūrybiniams darbuotojams tik reikės sugalvoti naujas pasirodymo televizijoje formas“, – sakė jis.
Nuo rugsėjo 12–osios – oficialios rinkimų agitacijos pradžios – už politikų pasirodymus televizijoje žadama mokėti iš valstybės biudžeto.
D.Radzevičius atkreipė dėmesį, kad televizijose – tiek nacionaliniame, tiek komerciniuose kanaluose – gerokai pagausėjo diskusijų laidų. Žinia, per pastaruosius metus publicistiką iš televizijos buvo išstūmusi pramoga. „Kiek jose aktyviai savo pozicijas reikš politikai? Kol kas galvokime, kad klasikinio žurnalistinio žanro laidų televizijoje atsirado savaime ir jas sveikinkime. Gal rinkimų laikotarpis ir kai kurių publicistinių bei diskusijų laidų atsiradimas yra sutapimas“, – svarstė Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Politinių partijų gniaužtuose atsiduria ir spaudos žurnalistai
D.Radzevičius „Atgimimui“ sakė, kad į Žurnalistų sąjungą prieš rinkimus skambina vis daugiau žurnalistų ir skundžiasi, kad jie yra redaktorių ar leidėjų verčiami savo tekstuose kompromituoti arba agituoti už politikus. Pirmininkas teigia, kad, jei tai nesiliaus, Žurnalistų sąjunga nepabijosianti tokių leidinių pavadinimų skelbti viešai.
Jis pasakojo, kad prieš rinkimų agitacijos pradžią buvo ieškoma žurnalistų, kurie parengtų vienkartinius, neutraliais besiskelbiančius, leidinius. „Tokie leidiniai leidžiami kokios nors bendrovės arba viešosios įstaigos vardu. Joje formaliai kandidatas nedalyvauja, tačiau dažnai šios įstaigos politiką remia arba yra jam prijaučiančios. Tokius ryšius nustatyti sudėtinga“, – sakė jis.
D.Radzevičiaus įsitikinimu, žurnalistai per daug dalyvauja rinkimų agitacijoje. Daug problemų esti regionuose, kur redaktoriai ar leidėjai yra priklausomi nuo vietos valdžios atstovų arba parlamentarų. Tačiau iniciatyvos, kuriomis siūlome panaikinti pridėtinės vertės mokestį laikraščiams, pripažintiems nuolat pažeidžiančiais Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, stringa“, – sakė jis.
„Kartais žurnalistai nesąmoningai daro reklamą politikams, – Žurnalistų sąjungos pirmininkui antrino viešųjų ryšių specialistas L.Ulevičius. – Štai Vyriausybė pažadėjo kompensuoti šilumos augimo kainas. Ką reiškia „Vyriausybė dengs“? Tai reiškia, kad iš mūsų sumokamų mokesčių mums visiems bus kompensuojamas šilumos brangimas. Nereikia nieko apgaudinėti. Geriausiu atveju tai bus perkėlimas iš vienos kišenės į kitą, tačiau jokiu būdu nebus joks kompensavimas. Šitoje situacijoje meluoja tiek Vyriausybė, tiek viešųjų ryšių specialistai, tiek nesąmoningai tai daro žurnalistai. Kai Vyriausybė sako „kompensuosime šilumos kainų augimą“ ir žurnalistai tai atkartoja, vadinasi, jie nesuvokia proceso esmės.”
Viešųjų ryšių klasika: „Nuteistas už gerus darbus“
Komunikacijos ekspertas L.Ulevičius atkreipė dėmesį, kad nuo praėjusių metų Savivaldybių tarybų rinkimų politinės partijos keliasi agituoti ir į virtualiąją erdvę. „Svarbiausias tikslas partijoms internete – atkreipti dėmesį į save ir užmegzti dialogą su potencialiais rinkėjais. Kuo dialogas yra dalykiškesnis, tuo ryšys kokybiškesnis. Partijos virtualioje erdvėje kol kas dirba bandymų metodu, labai mėtosi ir daro vaikiškų klaidų, tačiau jau yra pavykusių sumanymų“, – sakė jis.
2007–ųjų žiemą, per Savivaldybių Tarybų rinkimų agitaciją, Tėvynės sąjunga buvo tapusi didžiausia reklamos užsakove internete. Jos pavyzdžiu dabar seka ir kitos partijos. L.Ulevičiaus teigimu, internetą agitacijai išnaudoti dar labiau skatina vasarą įsigaliojęs kandidatų reklamos per televiziją draudimas.
Nepralenkiamas, jo vertinimu, internete lieka tinklaraštininkas (angl. blogger) liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
„A.Zuoko pasirinkta taktika – kol kas geriausias politiko ryšių su visuomene pavyzdys Lietuvoje. Jis nuosekliai kuria (arba jam nuosekliai kuriamas) įvaizdis. Reputacijai politikas skiria daug dėmesio: nesvarbu, ar iki rinkimų būtų likę treji metai, ar trys mėnesiai, ar trys savaitės“, – „Atgimimui“ sakė L.Ulevičius ir pridūrė, kad A.Zuokas susikūrė nuteisto už gerus darbus politiko įvaizdį.
Specialistas kritikos už viešųjų ryšių žingsnius internete negailėjo Naujajai sąjungai. „Virtualioje erdvėje labai lengva imituoti veiklą. Tik bėda ta, kad veiklos imitavimą galima lengvai demaskuoti. Naujosios sąjungos tinklaraštis veikia protarpiais: aktyviai pildomas savaitę dvi, o paskui tarsi miršta. Todėl esu beveik tikras, kad Artūro Paulausko vadovaujama partija savo tinklaraščio pati nekuria – tai už juos daro kiti žmonės.“ Populiarėjant internetiniams tinklaraščiams, virtualioje erdvėje iškyla nereglamentuotos, bet ir nedraudžiamos paslėptos antireklamos pavojus.
„Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip traktuoti atvejį, kai svetainės adresą, kurio pavadinime yra politiko vardas ir pavardė, nusiperka konkurentas arba šio rinkimų štabas ir rinkimų agitacijos metu skleidžia kompromituojančią medžiagą ir melą apie politinį oponentą“, – sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas. „Aš prognozuoju, kad šitas dalykas atsiras jau šį rudenį, kai prasidės oficiali rinkimų kampanija. Man yra tekę girdėti, kad tokie dalykai ruošiami“, – pridūrė D.Radzevičius.
Nors politikų reklamos daug, bendravimo taktikos vertinamos santūriai
SOCIALDEMOKRATAMS BUS SUNKU PAAIŠKINTI „MAXIMIZACIJĄ“. L.Ulevičiaus manymu, Lietuvos socialdemokratų partija sparčiai žarstė pasitikėjimo ja likučius ir politiniams oponentams, padedamiems viešųjų ryšių technologų, būtų nesunku socialdemokratų kandidatą „suvalgyti“.
„Užtektų padaryti nuotrauką arba net koliažą: Žilvinas Marcinkevičius, „VP grupės“ prezidentas, ploja per petį kokiam nors socdemų kandidatui. Tokį lankstuką išmėtyti į socdemų kandidato rėmėjų pašto dėžutes ir daugeliu atvejų rezultatas bus aiškus. Reitingas smuks: mažai kam reikės aiškinti, kad socdemų kandidatas iš „Maximos“ gavo pinigų ir dabar čia kandidatuoja , – sakė L.Ulevičius.
Jis sakė esąs nustebęs dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešųjų ryšių žingsnio į partijos sąskrydį pasikviesti socialdemokratų ir Darbo partijos atstovus. „Tai – viešųjų ryšių prasme strategiškai blogas žingsnis. Jie juk turi valdančiosios sistemos priešininkų įvaizdį, todėl negali priimti sveikinimų iš savo kardinalių priešų. Rolando Pakso rinkėjas, išvydęs sąskrydžio nuotraukas „Laisvame laikraštyje“, gali pradėti abejoti, kodėl R.Paksas fotografuojasi su tuo ar anuo niekšeliu, kuris kažkada jį skriaudė “, – sakė jis.
Darbo partija, L.Ulevičiaus nuomone, ryškaus įvaizdžio šiuose rinkimuose neturi. Mat ji yra sutrikusi dėl teisminių procesų, kurie partiją varžo ir riboja jos veiksmų laisvę. Be to, partijoje esama vidinių ginčų ir nuomonių nesutapimų, kuriuos išspręsti galės nebent finansavimo šaltinis.
KONSERVATORIAI TOLSTA NUO MEGZTŲJŲ BEREČIŲ. „Bijau, kad konservatoriai per šiuos rinkimus gali patirti visišką fiasko, nes kuo toliau, tuo labiau jie tolsta nuo savo tradicinio rinkėjo“, – įtaria L.Ulevičius. Pasak jo, nors partija rinkimų agitacijai turi pakankamai daug finansavimo, bandydami didinti rinkėjų gretas, jie griauna savo ankstesnes pozicijas.
Jie elgiasi neetiškai, su rinkėjais tiesiogiai bendrauja mažai. Be to, partija neturi stipraus lyderio, o susijungimas su Lietuvos krikščionių demokratų partija lyderio problemą ateityje gali dar labiau išryškinti.
TAUTOS PRISIKĖLIMO PARTIJOS SUKTUKAS. Ši partija gali būti panaši į kažkurios kitos partijos palydovą, įkurtą, kad nuvalgytų balsus nuo konkurentų, svarstė L.Ulevičius. „Metodologiškai tai yra labai paprastas žingsnis. Labai daug tokių atvejų būta Rusijoje: valdžios partija mato konkurentą ir tam konkurentui susilpninti sukuria palydovinę partiją, kuri, perviliodama jo rinkėjus, atlieka nukenksminimo funkciją“, – sakė jis.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, neatmestina, kad partijos lyderis Arūnas Valinskas galėjo priimti rimtą politinį apsisprendimą. „Tačiau, jei tai buvo rimtas sprendimas dėl politinio dalyvavimo, labai abejoju, kad taktika pasirinkta tinkamai“, – tvirtino L.Ulevičius.
Sociologai prognozuoja į Seimą pateksiant:
Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus
Lietuvos socialdemokratų partiją
Darbo partiją
Partiją „Tvarka ir teisingumas“
Tautos prisikėlimo partiją
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą
Naująją sąjungą
Liberalų ir centro sąjungą
Šaltinis: „Vilmorus”
Penktadienio „Atgimime“ skaitykite:
Seimas tampa prieglobsčiu nusikaltėliams
Partijų sąrašuose - teisti ir įtariami nusiklatimais asmenys. Užuovėjos jie ieško valdžioje, rašo Džina Donauskaitė
Abchazijoje seniai nėra abchazų
Žinoma filosofė Nida Vasiliauskaitė pakliuvo į karo Gruzijoje įkarštį. Ką jautė vietos gyventojai ir turistai? Pašnekovė pasakoja sutiktų žmonių istorijas ir griauna mitus, kuriuos gausiai žarsto Lietuvos žiniasklaida. Ivykių liudininkę kalbina Daiva Repečkaitė.
Santykių auditas
ES džiaugiasi kalbėjusi vienu balsu. JAV politikos eksperto nuomone, tai buvo tik žaidimas. Specialiai "Atgimimui" iš Briuselio Ieva Baubinaitė.
Naujųjų kolonistų amžius
Nevyriausybinės organizacijos ir verslo korporacijos vis daugiau prisideda prie trečiojo pasaulio šalių plėtros. Ir kartu vis labiau jose įtvirtina savo įtaką. Renata Skardžiūtė.
V.Putino gimtojo miesto paslaptys
Masines NKVD represijas Leningrade blokados metais šiuolaikinė Rusijos žiniasklaida bei istoriografija kukliai nutyli - apie V.Putino gimtojo miesto istoriją galima kalbėti tik gerai arba nieko. Lietuvoje atvirai kalbėti dar galima - Ričardas Čekutis atskleidžia nežinomų tyrėjų duomenis.