„Laukinio liberalizmo Lietuva jau soti. Darbo santykių reglamentavimą reikia tobulinti, tačiau raginimai prisitaikyti prie rinkos pokyčių dirbančių žmonių sąskaita yra mažų mažiausiai negarbingi ir kai kuriais atvejais, manau, netgi pažeidžia šalies Konstituciją,“ – Valstiečių liaudininkų sąjungos pranešime spaudai cituojamas A.Pekeliūnas.

Jis priminė, kad minimalus mėnesinis atlyginimas mūsų šalyje yra apytiksliai keturis kartus mažesnis už ES minimalios mėnesinės algos vidurkį.

Mūsų šalyje vis gilėja socialinės problemos, kurias sąlygoja vienų sparčiausių Europoje kainų kilimo tempai. Maisto produktų ir paslaugų kainos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse jau yra mažesnės negu Lietuvoje.

Neadekvati darbo užmokesčio sistema skatina ekonominę emigraciją, gilėja socialinė atskirtis, daugybė žmonių gyvena ties skurdo riba. Visa tai rodo, kad net ir esamas minimalus darbo užmokesčio dydis Lietuvoje – 800 litų - neužtikrina dirbančiam žmogui pragyvenimo.

Vis daugiau pasigirsta ekspertų nuomonių, raginančių visos ES mastu nustatyti minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris būtų ne mažesnis kaip 60 proc. atitinkamos šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo. Specialistų nuomone, tai leistų užtikrinti darbuotojo orų pragyvenimą.

A.Pekeliūno registruotame Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje būtų nustatoma kasmet ir turi būti ne mažesnė nei 60 proc. praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Minimalios algos didinimas leistų sumažinti ir šešėlinės ekonomikos mastus. Dabar darbdaviai moka atlyginimus ir vokeliuose, taip išvengdami mokesčių ir palikdami darbuotojus be socialinių garantijų bei primesdami kitiems rinkos dalyviams nesąžiningą konkurenciją.

LLRI ragina atsisakyti kolektyvinių sutarčių skatinimo ir leisti susitarti individualiai dėl darbo sąlygų, kurios dabar leidžiamos tik kolektyvinėmis sutartimis. Tačiau tai prieštarauja ES institucijų skatinimui darbo santykius reguliuoti kolektyvinėmis sutartimis.

„Lietuvoje besivystančios laisvos rinkos sąlygomis darbo santykiai turi būti detaliai apibrėžiami dėl didesnės dirbančio žmogaus apsaugos“, - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

A. Pekeliūno pastebėjimu, konkurencingumo didinimas turi remtis progresyviomis priemonėmis: investicijomis į žmogiškąjį kapitalą it technologijas, šešėlinės ekonomikos mažinimą. Labai gaila, kad Lietuva pagal investicijas į darbuotoją Europos Sąjungoje vis dar užima vieną paskutiniųjų vietų.