Įdomumo dėlei prisiminkime, jog minėtame geidžiamiausio darbdavio sąraše pagrindinė valdžios institucija šiemet užėmė tik 20 vietą. Bet tuo metu, kai vyko apklausa, apie Seimo rinkimus garsiai šnekėjo tik politikos apžvalgininkai ir vienas kitas partijos vadovas. Dabar, jeigu ne olimpiada ir ne sąmyšis Pietų Kaukaze, apie artėjantį balsavimą kalbėtų visi. Tiesą sakant, net ir sporto šventė Pekine bei Gruzijos – Rusijos konfliktas kartais tampa fonu agitacinėms kalboms ar viešiems kandidatų pasirodymams.
Tam tikra „dozė“ garsenybių – įprasta rinkimų kampanijos dalis, šiemet stebina nebent jų gausa. Įdomiau atkreipti dėmesį į kitus žinomus žmones, tapusius kandidatais.
Konservatoriai – krikščionys demokratai įkalbėjo po savo vėliava rinkimuose dalyvauti buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus Vytautą Damulį ir Kastytį Braziulį, tačiau vėliau nedžentelmeniškai persigalvojo. Neseniai K. Braziulį į valdžią šturmuosiančias gretas prisikalbino Pilietinės demokratijos partija. Nesunku nuspėti, kam, tapęs Seimo nariu, jėgas turėtų skirti buvęs kontržvalgybininkas. Logiška, kad per vadinamąjį VSD skandalą ne kartą departamento darbo spragas minėjęs buvęs pareigūnas norėtų jas užlopyti.
Į preliminarų Liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašą daugiamandatėje apygardoje pateko buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė, dabartinė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Dalia Kuodytė. Moteris apie darbą parlamente kalba aptakiai, tačiau turbūt galima prognozuoti, jog vienas iš jos siekių – tobulinti vadinamąjį Liustracijos įstatymą, kurį ir dabartinis D. Kuodytės vadovautos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas yra pavadinęs „neįgaliu“.
Atrodo, jog išmėginti jėgas politikoje ryžosi ir Inga Rinau, išgarsėjusi teismuose kovodama dėl teisės globoti savo dukrą, kurios susilaukė su vyru vokiečiu. Į Seimą klaipėdietė turėtų žygiuoti su liberalcentristais. Galima spėti, jog tapusi parlamentare moteris siektų tobulinti su vaiko globa susijusią Lietuvos teisinę bazę.
Iš šalies futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio posto atsistatydino ir rinkimuose kartu su „Tvarka ir teisingumu“ dalyvauti nusprendė Algimantas Liubinskas. Jo deklaruojamas tikslas – Seime rūpintis Lietuvos futbolu. Reikia manyti, kad sporto specialistas tiki, jog parlamente bus naudingesnis nei Vilniaus savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriuje, kuriam šiuo metu vadovauja.
Panašių pastraipų su vis kitomis pavardėmis galima būtų prirašyti kur kas daugiau, tačiau visur tiktų tas pats sakinys. Nors potencialių parlamentarų gyvenimo istorijos, kompetencija ir tikslai skirtingi, tačiau visi turi bendrą bruožą: išmano vieną gana specifinę sritį, tačiau turi mažai arba jokios patirties būti politikais.
Valstybės parlamentas, kuris tam tikra prasme yra ir visuomenės veidrodis, neišvengiamai būna daugiaspalvis. Tačiau atkreipkime dėmesį, koks didžiulis atotrūkis yra tarp žmogaus ir valdžios, jei norėdamas ką nors pasiekti privalai pats brautis į valdžią, o ne veikti per išrinktus atstovus.