Apie tai ministras pareiškė artėjant naujiems mokslo metams surengtoje spaudos konferencijoje.

Iki šiol pirmos užsienio kalbos mokymasis privalomas nuo ketvirtos klasės, antros – nuo šeštos. Įvedus privalomą pirmos užsienio kalbos mokymą nuo antros klasės, antros užsienio kalbos moksleiviai mokysis nuo penktos klasės.

Šiuo metu užsienio kalbos nuo antros klasės jau mokosi du trečdaliai antrokų. Pasak A. Monkevičiaus, šie mokslo metai taps aktyvaus pasirengimo visuotiniam užsienio kalbos mokymui metais. Anot jo, pageidautina, kad antrokai mokytųsi visame pasaulyje svarbios anglų kalbos.

A. Monkevičius sutinka, kad užsienio kalbos specialistų šalyje trūksta, tačiau, pasak jo, kažin ar reikia ankstyvą užsienio kalbos mokymą atidėlioti. „Puikiai žinome, kad užsienio kalbų pedagogų kasmet parengiama labai daug. Kodėl jie neateina į mokyklas? Čia yra klausimas“, - nuo DELFI klausimo, iš kur ketinama paimti trūkstamus užsienio kalbų mokytojus, išsisukinėjo A. Monkevičius.

Jo manymu, mokytojų darbo užmokesčio kėlimas bus stiprus impulsas, bet problemos neišspręs, tad reikia ieškoti kitų priemonių. Tarp jų ministras įvardijo pradinių klasių mokytojų perkvalifikavimą.

„Blogiausiu atveju galime kalbėti apie tai, kad mokytojas perkvalifikavimo programą bent jau yra pradėjęs ir dirbdamas su pradinukais gali atitikti bent minimalius reikalavimus“, - apie tai, kas pradinukus mokys užsienio kalbios, aiškino švietimo ir mokslo ministras.

A.Monkevičius teigė, kad šiandien mokyklą baigiančiam ir profesiją įgyjančiam jaunam žmogui karjeros sėkmė ypač priklauso nuo to, ar jis be gimtosios kalbos gerai moka vieną pagrindinę, ypač anglų, ir kitą užsienio kalbą. Šie dalykai, anot ministro, suvokti Europoje ir pasaulyje.

Sprendžiant, kurios kalbos mokytis kaip pirmosios, galima rinktis iš anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų. Renkantis antrąją kalbą, be minėtų, dar galima rinktis iš latvių, rusų ir lenkų kalbų sąrašo.

DELFI primena, kad, Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, praėjusių metų spalį šalyje

"> trūko per 1,5 tūkstančio mokytojų. Tuomet labiausiai trūko anglų ir lietuvių kalbų, matematikos, informacinių technologijų mokytojų. Laisvos mokytojų vietos ypač sunkiai užpildomos rajonuose.