Vilniaus Gedimino technikos universiteto Internetinių ir intelektualiųjų technologijų instituto darbuotojai jau ne vienerius metus testuoja tokią biometrinę balso analizės sistemą. Tiesa, mokslininkai užtikrino, kad tikrame egzamine ji taikoma nebus, tačiau ateityje leis geriau įvertinti savo žinias patiems studentams.
Pirmiausiai žmogui užduodama 12 su jo mokymosi ypatumais susijusių klausimų. Pavyzdžiui, jums reikėtų atsakyti, kiek dienų mokėtės, ar išmokote visus skyrius, ar viską supratote, mokėtės visą semestrą ar paskutinę parą. Taip pat kompiuteris teiraujasi apie jūsų lūkesčius: kokio pažymio tikitės, ar jaučiatės gerai pasiruošęs egzaminui, pagaliau kaip vertinate dalyko sudėtingumą.
Melo detektoriaus principu paremta sistema analizuoja jūsų balsą ir įvertina tikrąjį jūsų pasiruošimo lygį. Toliau atsitiktiniu būdu sistema parenka 20 jau su dalyku susijusių klausimų. Už kiekvieną teisingą atsakymą duodama 0,5 balo. Pastarojo testo rezultatai palyginami su psichologiniu testu ir išvedamas bendras pažymys.
Pavyzdžiui, atsainiai į psichologinį testą atsakinėjęs instituto darbuotojas egzamino neišlaikė, nes sistema jo dalykinio testo pažymį (šešetuką) sumažino net 3 balais.
Išaiškins verslo apgavystes
„Tokios analizės privalumas pasaulyje nelabai pasitvirtina, nes nepavyksta atlikti daug bandymų. Norint sukurti gerą algoritmą, reikia ištestuoti šimtus tūkstančius žmonių.
Tuo tarpu pas mus yra daug „bandomųjų triušių“, - šmaikštavo instituto direktoriaus pavaduotojas prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas. – Jau 10 metų vyksta nuotolinių studijų programa ir daug studentų sutinka laikyti egzaminą balsu. O kai pasiūlėme už tai pridėti vieną balą, studentai dar noriau dalyvauja eksperimente“.
Tiesa, tas vienas balas, anot mokslininko, šiek tiek iškraipo rezultatus. Mat geriausiai sistema veikia, kai žmogus į juos atsakinėdamas iš tiesų jaučia stresą. Tuomet sistema daugiau pažymį atspėja daugiau nei 90 procentų. Mat iš karto po testo laikomas tikras egzaminas ir gautą pažymį galima palyginti su nuorodytu sistemos.
Beje, ši sistema gali būti sėkmingai taikoma ir versle. Institute yra galimybė išanalizuoti įsirašytą pokalbį ir išsiaiškinti, ar koks nors nekilnojamo turto brokeris nemelavo, ar buvo užtikrintas dėl to, ką sakė.
Tik mokslininkai primena, kad šiuo atveju reikėtų laikytis etikos. „Žmogus turi žinoti, kad jo balsas bus analizuojamas. Antraip duomenų niekur nepanaudosite“, - įspėjo A. Kaklauskas.
Ką rodo akies vyzdys
Institute kuriama dar keletas stresą fiksuojančių algoritmų. Štai visai įmanoma, kad ateityje apie namiškio susierzinimą įspės namuose užsideganti lemputė.
„Pasaulyje 55 proc. žmonių miršta nuo infarktų ir insultų. Viena iš priežasčių – stresas. Todėl kuriama sistema, kuri sureaguotų, kai žmogaus balsas viršija tam tikrą streso lygį. Pavyzdžiui, užsidegtų raudona lemputė ir sutuoktinis ar vaikas žinotų, kad žmogus yra susierzinęs, todėl prie jo geriau nelįsti“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo mokslininkas.
Taip pat labai daug apie žmogaus savijautą galima pasakyti nuskenavus jo akis. Pavyzdžiui, pastebėta, kad studentai, kurių akių vyzdžiai prieš egzaminą buvo išsiplėtę, gavo prastesnius pažymius. Tuo tarpu studentai su mažiukais akies vyzdžiais egzaminus išlaikė geriau.
Anot mokslininkų, mažas akies vyzdys rodo, kad žmogui viskas aišku, jis gerai jaučiasi ir gaudosi situacijoje. Jei žmogus išsigandęs, jam kyla kažkokių neaiškumų, vyzdžiai išsiplečia. Beje, taip nutinka ir žmogui įsimylėjus, kai jį apima euforijos būsena. Taigi turbūt ne veltui sakoma, kad toks žmogus į pasaulį žiūri pro rožinius akinius.
Remiantis akies rainelės skenavimu, ateityje žmogaus žinias automatizuotai bus galima įvertinti ir, pavyzdžiui, įdarbinimo agentūrose - aiškinantis žmogaus tinkamumą darbui.