Ištaigingomis savo parduotuvėmis, aukščiausios klasės aptarnavimu Penktoji aveniu gali konkuruoti nebent tik su Londono Knightsbridge, Paryžiaus Eliziejaus laukais, Milano Montenapoleone gatvėmis.

Dešimties Manheteno blokų atkarpoje galima rasti „Louis Vuitton“, Emanuelio Ungaro, „Gucci“, „Salvatore Ferragamo“ ir „Versace“ paruotuves bei senomis tradicijomis ir prabanga garsėjančius prekybos centrus „Saks Fifth Avenue“, „Tiffany ir Co“, „Bergdorf Goodman“.

Šiek tiek istorijos

Penktosios aveniu pradžia yra laikomas Vašingtono parkas, esantis Manheteno apačioje, Greenwhich Village. Aveniu kerta centrinį Manheteną, tęsiasi palei Centrinio parko rytinį pakraštį, Harlemą ir atsimuša į Hudsono upę 142-ojoje gatvėje.

Penktosios aveniu statusas buvo patvirtinas 1962 metais, kuomet kilminga aukštuomenės veikėja Caroline Chermerhorn Astor apsigyveno 34-ojoje gatvėje ir Penktojoje aveniu, kur atidarė „Waldorf Astoria“ viešbutį (dabar aukščiausias Manheteno dangoraižis – „Empire State“). Iki pat šios dienos Astorų giminė yra apsupta skandalų, meilės romanų, turto dalybų, ištaigingų puotų ir netgi prakeikimų.

To meto Penktosios aveniu aristokratų gyvenimą plačiai ir išraiškingai aprašė ne vienas rašytojas. Edith Wharton netgi buvo apdovanota Pulitzerio premija už romaną „Nekaltybės amžius“.

Neapsiriksiu rašydama, kad Penktoji aveniu – kaip gyvsidabris: čia nuolatos sukasi milijoninės sumos, vyksta verslo, meno ir asmeniniai sandėriai, intrigos. Istorijas apie madingiausią Amerikos gatvę gaubia paslaptys, jose susipina kilmingų ir žymių istorinių veikėjų gyvenimai.

Viena pačių smagiausiu ir pigiausių XIX ir XX amžiaus pramogų to laikmečio niujorkiečiams – milijonierių stebėjimas.

Augustas Belmontas dažnai linksmindavo savo svečius savo rezidencijoje Penktojoje aveniu. Be jokio mokesčio buvo galima apžiūrėti ištaigingus vežimus, gėrėtis ištiestu raudonuoju kilimu svečiams, o jeigu diena ypač sėkminga, akies kampeliu pamatyti nuogą Bourgereau moterį, kurią Belmontas, būdamas tikras kosmopolitas, tyčia laikė pakabinęs prieškambaryje.

Kitą pramogą, žirgų šou, suteikdavo Cornelius Vanderbiltas ir jo sūnus Williamas Henry. Jie treniruodavo savo arklius Centriniame parke. Žirgai buvo verti daugiau nei jų moterys.

Winstono Churchillio senelis Leonardas Jerome taip pat prisidėjo prie Penktosios aveniu linksmybių mugės. Jis mėgdavo gąsdinti mišių lankytojus ir atsitiktinius stebėtojus – prisisodinęs pilną vežimą neaiškios reputacijos merginų, rodydavo važnyčiotojo ir žirgų sugebėjimus. Gyvenimas buvo pilnas linksmybių, pinigų ir pramogų. Šiandien tebegyvuoja tos pačios tradicijos, tie patys principai, tik priemonės (turtingųjų žaislai) šiek tiek pasikeitė.

Pirmasis komercinės paskirties pastatas iškilo 34-ojoje gatvėje ir Penktojoje aveniu. 1896 metais Benjaminas Altmanas nusipirko ir vėliau nugriovė savo varžovo, verslo konkurento A. T. Stewarto parduotuvę „Marble place“ ir toje vietoje atidarė savo drabužių prekybos centrą „Altman and Co“. Pradėjo kurtis aukštos klasės prekybos rajonas, kad aptarnautų kylančius Penktosios aveniu ir viso Manheteno gyventojų poreikius ir neribotas finansines galimybes.

B. Altmano parduotuvė šiandien jau neegzistuoja, tačiau ji verta istorinio atminimo, nes darė įtaką visai prabangios gatvės eros egzistencijai.

Šiandien, atvertus mados lyderių „Vogue“, „W“ žurnalų puslapius su naujų mados tendencijų fotografijomis, paaiškėja, kad beveik visus drabužius ir aksesuarus galima įsigyti „Bergdorf Goodman“, „Saks Fifht Avenue“, „Tiffany ir Co“, „Newman Marcus“, „Barnys“ prekybos centruose.

Aišku, visos šios parduotuvės atstovauja tos pačios klasės interesams ir konkuruoja tarpusavyje, tačiau jos visos kartu gyvena kaimynystėje – Niujorko Penktojoje aveniu. Todėl norėčiau papasakoti skaitytojams apie jų įkūrimo istoriją ir dabartį.

„Bergdorf Goodman“

Parduotuvės įsikūrimas prasidėjo 1899 metais, kuomet Hermanas Bergdorfas, vidurinės klasės imigranto sūnus ir talentingas siuvėjas, atidarė siuvyklą žemutiniame Manhetene.

Jo darbuotojas, imigrantas iš Prancūzijos, Edvinas Goodmanas, ypač gerą galvą turintis siuvėjas, netrukus tapo ne tik moterų kostiumų siuvimo ekspertu, bet ir verslo partneriu.

Norėdamas turėti daugiau turto ir šlovės bei pasinaudojęs Hermano polinkiu dažnai lankytis vyno užeigoje, jis perpirko parduotuvę ir perkėlė ją į dabartinę vietą Penktojoje aveniu. Parduotuvės pavadinimas liko toks pat: „Bergdorf Goodman“ (BG).

Savininkas buvo aistringas moterų puoselėtojas, tačiau tuo pat metu norėjo prabangesnio ir turtingesnio gyvenimo sau. Goodmano indėlis į mados istoriją buvo ir tai, kad 1914 metais jis tapo pirmuoju haute couture ir pristatė baigtus siūti drabužius, kurie iš karto buvo tinkami dėvėti.

Jis suprato, kad keičiantis moterų statusui, atsirandant daugiau socialinio užimtumo, didėjant socialinėms pareigoms ir kylant moters vertei jos tieiog nebeturi pakankamai laisvo laiko, kad jo skirtų begaliniams drabužių matavimams ir taisymams.

Verslininkas teigiamai vertino baigtus drabužius ir laikė juos esant aukščiausios rūšies. Pradėjęs baigtų siūti ir visiškai paruoštų dėvėti drabužių liniją, išplėtęs savo verslą, jį perleido savo sūnui Andrew ir dukteriai Annai 1920 metais. Andrew, tapęs parduotuvės prezidentu, papildė asortimentą kalių salonu, sukūrė kvepalus.

1987 metais BG įsijungė į „Neiman Marcus“ parduotuvių tinklą, tačiau vis tiek liko vienintelė parduotuvė Niujorke, kuri dabar prekiauja ne tik žymiausių pasaulio dizainerių gaminiais moterims ir vyrams, bet ir turi didelę antikvariato, namų apipavidalinimo, porceliano, kristalo, sidabro dirbinių, patalynės, raštinės reikmenų ir retų knygų asortimentą.

„Saks Fifth Avenue“

„Saks Fifth Avenue“ (SFA) – dar vienas vienas prekybos centras, vadinamas žymiausia, elegantiškiausia parduotuve pasaulyje. Ji veikia nuo praeito šimtmečio pradžios, 1902 metų. Ją įkūrė Andrew Saksas Heraldo aikštėje, Niujorke.

Andrew su broliu Isadore pradėjo verslą 1867 metais ir skyrė jį aukštesnės klasės klientūrai. Sujungus šią parduotuvę su „Gimbel“, jai buvo parinkta Penktosios aveniu vieta, aptarnaujanti turtingiausius nuo 1924 metų.

Iki 1930 metų verslas išsiplėtė, ir buvo atidaryta 10 parduotuvių. Šiandien jų yra daugiau nei 50 visoje Amerikoje. Prabangioje aplinkoje SFA kviečia įsigyti moterų ir vyrų drabužių, juvelyrikos dirbinių, kosmetikos, kvepalų ir aksesuarų. Dizaineris Calvinas Cleinas turi savo nuosavų kolekcijų dispozicijas.

SFA kuria ir savo aprangos liniją, kuri yra finansiškai labiau prieinama viduriniajam sluoksniui.

Parduotuvės asortimentas – elegantiškas, prabangus, linkstantis prie konservatyvaus stiliaus. Joje nėra nieko ypatingo, tik nesenstantys apdarai, laiko patikrinti, liudijantys aukštą klasę ir stilių. Dauguma suknelių yra pagamintos iš aukščiausios rūšies šilko.

Jeigu sugalvosite įsigyti suknelę SFA, galite nė nemirktelėję suploti apie tris tūkstančius dolerių, tačiau neabejokite – atrodysite „kaip už milijoną“.

„Henri Bendel“

Toliau mūsų vizualinėje ekskursijoje po Penktąją aveniu – istorinė „Henri Bendel“ (HB) parduotuvė, pirkėjams atvėrusi duris 1896 metais. Bendelio pastato fasadas – virtuali nuotrauka, rodanti, kaip Penktoji aveniu atrodė daugiau nei prieš šimtą metų.

Jacqueline Kennedy Onassis įkvėpė pastato senumas, išsaugoti originalūs vitrinos langai, neįkainojamos dekoracijos. Jos dėka Henrio Bendelio namas yra įtrauktas į saugomų objektų sąrašą nuo1990 metų.

Nors ir įsikūrusi istoriniame pastate, tačiau ši parduotuvė yra skirta jaunesnės kartos pirkėjams, kuriems sena, konservatyvu ir išbandyta laiko nebūtinai reiškia kokybę ar madą. Daug svarbesnė – užkulisių filosofija, unikalūs, individualūs, dažnai ekologiški gaminiai. Tai novatoriškas, meniškos pakraipos „gryno oro gūsio“ butikas.

HB parduotuvės filosofija apima ne tik prekybą, bet ir keičia požiūrį į patį apsipirkimo procesą, paverčia jį malonumu, savišvieta, filantropija ir kultūra. Tai – meno, mados ir verslo sankirta. Kiekviename aukšte, kiekvienoje salėje laukia neįtikėtini, tačiau malonūs siurprizai.

Galite nenustebti, jeigu salėje bus pastatyta bokso arena, kurioje – pulkas manekenų, tikras baleto šokėjas, kuris grakščiai pristato naujas drabužių kolekcijas.

HB – specializuota moterų drabužių parduotuvė – meno galerija, kurioje galima rasti aprangos, apatinių drabužių, kosmetikos, parfumerijos, dovanų ir gurmaniško maisto bei… paveikslų, nuotraukų ar dizaino kūrinių.

Benelis skatina ir suteikia finansinę pagalbą jauniems dizaineriams, menininkams, atlikėjams rengdamas įvairius labdaros renginius, kurių metu jauni dizaineriai ir kūrėjai gali pristatyti savo gaminius.

Su HB namais yra glaudžiai susiję Stephenas Burrowsas, Rickas Owensas, Diane von Furstenberg. Būtent HB buvo pirmoji parduotuvė, pradėjusi prekiauti Coco Chanel kūriniais.

Šios parduotuvės pakuotės yra žinomos visame pasaulyje: tai – rudos ir baltos spalvos dryželiais puoštos rankinės bei kosmetikos maišeliai. Čia galima rasti išskirtinių skirtingų spalvų bei stilių kašmyro bei merino vilnos megztinių kolekcijų.

„A La Vieille Russie“

„A La Vieille Russie“ (AVR) – tai meno ir antikvariato dileriai, kurie specializuojasi prekiauti aukščiausios kokybės amerikietiška ir europietiška antikvariatinę vertę turinčiais papuošalais, rusų meno dirbiniais ir antikvariatu.

Čia galima rasti Faberže (beje, Carlas Faberge buvo šio parduotuvės klientas), porceliano, sidabro, stiklo dekoratyvinių dirbinių ir baldų, tapybos darbų ir ikonų.

Parduotuvė buvo įkurta 1851 metais Kijeve, vėliau, 1921 metais, dėl kilusios revoliucijos Rusijoje to meto savininkas Jacquesas Zolotnitsky perkėlė ją į Paryžių, o 1941 metais tuometinis jos savininkas Alexanderis Schafferis įkūrė AVR atstovybę Penktojoje aveniu ir 59-ojoje gatvėje Niujorke.

Būdamas tik Schafferių šeimos verslas, nepriklausantis jokioms korporacijoms, klientus stebina žiniomis, ekspertize ir aukščiausia aptarnavimo kultūra. Ši parduotuvė pasaulyje yra žinoma dėl Rusijos imperatoriaus turtų ir brangenybių. Čia yra rengiamos parodos, pristatomi ir parduodami antikvariniai dirbiniai iš Olandijos, Anglijos.

„Tiffany & Co“

„Tiffany & Co“ (TC) yra gerai žinoma dėl prabangių prekių, ypač juvelyrinių dirbinių ir papuošalų. „Tiffany“ patys kuria, gamina ir parduoda juvelyrinius dirbinius, laikrodžius, kristalo indus, sidabro stalo įrankius, indus, rašiklius, odos dirbinius, šalikus ir kaklaraiščius.

1837 metais Charles Lewis Tiffany ir Johnas F. Youngas su tūkstančiu dolerių kišenėje atidarė prabangos prekių parduotuvę Manheteno Brodvėjuje. Kuomet 1848 metais buvo nuversta Prancūzijos imperija, Youngas atidarė TC filialą Paryžiuje ir įsigijo Prancūzijos karališkųjų brangenybių bei Marijos Antuanetės korsetą.

Po dvidešimties metų buvo įkurtas ir Londono filialas. Amerikos Civilinio karo metu kompanija tapo pagrindine karybos įrankių, kardų ir amunicijos gamintoja bei tiekėja.

Bėgant metams, keitėsi parduotuvės savininkai, vietos, asortimentas. 1940 metais buvo pastatytas art deco stiliaus septynių aukštų pastatas Penktojoje aveniu ir 57-ojoje gatvėje. Tai – pirmasis pastatas Niujorke, kuriame buvo įrengta oro kondicionieriaus sistema.

1988 metais „Tiffany“ dirbtuvėse buvo sukurti 10 milijonų dolerių vertės 22 individualūs papuošalai, kurie buvo parodyti ir parduoti (išskyrus vieną) penkiose „Tiffany“ parduotuvėse. Paradoksalu, tačiau tokia brangi parduotuvė pritraukia 25 000 tūkstančius žmonių per vieną šventinę prekybos dieną.

„Plaza“ viešbutis

„Plaza“ viešbutis – istorinis 19 aukštų ištaigingas pastatas, esantis ties Penktąja aveniu ir Centriniu parku. Jis buvo pastatytas 1907 metais, ir to meto viešbučio statybos kaina buvo 12.5 milijono dolerių.

1988 metais „Plazą“ įsigijo žymus Niujorko verslininkas Donaldas Trumpas už 407.5 milijonus dolerių. „New York Times“ dienraščio antraštė skelbė, kad Donaldas Trumpas įsigijo ne pastatą, o šedevrą, prilygstantį Monai Lizai. Paskutinį kartą „Plaza“ buvo parduotas 2004 metais už 675 milijonus dolerių Manheteno nekilnojamojo turto magnatams. Šiuo metu „Plaza“ yra baigiamas rekonstruoti, jame įsikurs ir gyvenamieji apartamentai, parduodami už rekordinę 50 milijonų dolerių kainą.

Holivudo filmų kūrėjai yra be galo pamėgę „Plazą“. Paminėsiu tik keletą pagrindinių filmų, tai – „Basomis parke“ (1967), „Juokinga mergaitė“ (1968), „Plazos apartamentai“ (1971), „Krokodilas Dandis“ (1990), „Vienas namuose“ (1992), „Beveik įžymūs“(2000), „Sopranai“ (2001).

Niujorko „Plaza“ viešbutis yra gerai žinomas ir jauniesiems skaitytojams. „Plaza“ – viena pagrindinių veiksmo vietų Kay Thompson Luizos knygose „Luiza ir Plaza“, „Luiza per Kalėdas“ (pagal kurias pastatytas žymusis Holivudo fimas).

„Plaza“ viešbutyje buvo apsistoję bitlai savo pirmojo koncertinio vizito metu Jungtinėse Valstijose. 1966 metais Trumanas Capote buvo surengęs iškilmingą puotą leidėjos Katherine Graham garbei.

Čia paminėti tik keli garbingi ir įžymūs viešbučio svečiai. „Plaza“ viešbutis gali pasigirti ypač įdomiomis istorijomis ir pikantiškomis detalėmis, o joms aprašyti reikėtų ne vieno žurnalo puslapio.

Būdama pati madingiausia Amerikos gatvė ir labiausiai susižavėjimą keliantis adresas, Penktoji aveniu suteikia galimybę ne tik apsipirkti ištaigingiausiose parduotuvėse pasaulyje, pasidairyti į žmones, pasigrožėti architektūra, bažnyčiomis bet ir… finansiškai bakrutuoti.

Naujame žurnalo „Express Mada“ numeryje skaitykite:

Klasikos interpretacijos

Mados namai "Prada"

2008-2009 m. rudens-žiemos tendencijų abėcėlė moterims ir vyrams

Interviu su amerikiečių kilmės drabužių dizainere Jessica Harris

Vyriškos rankinės

Londone gyvenančios manekenės Erikos Stasiulevičiūtės interjeras