Baudžiamojo kodekso XXXVIII skyrius skirtas nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusikaltimams aplinkai ir žmonių sveikatai. Šio skyriaus nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus, neteisėtą prekybą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą, neteisėtą medžiojimą ar žvejojimą arba kitokį laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą, neteisėtą miško kirtimą ar pelkių naikinimą, neteisėtą saugomų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimą, naikinimą, realizavimą ar kitokį disponavimą jais.
Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei už tokias veikas kilti baudžiamasis įstatymas numato tam tikras sąlygas, leidžiančias pripažinti šias veikas pavojingesnėmis, nei analogiško pobūdžio administraciniai pažeidimai. Pvz., už neteisėtą medžiojimą ar žvejojimą baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tuomet, kai tai daroma uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais ir tuo padaroma didelė žala gyvūnijai; už neteisėtą miško kirtimą – kai iškertamas didesnis nei vieno hektaro miško plotas ir pan.
Kalbant apie nusikalstamas veikas aplinkai, negalima apsiriboti vien Baudžiamojo kodekso normomis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu yra nustatyta, kad aplinkos apsaugos objektu yra aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai (žemė, oras, paviršiniai ir požeminiai vandenys, miškai, kita augalija, žemės gelmės, gyvūnija ir kt.).
Bet kokios baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, kuriomis padaroma esminė žala šiems objektams, turi būti laikomos nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais aplinkai.
Plačiau nusikaltimai aplinkos apsaugai suprantami ir Europos Sąjungos teisėje. Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose baigiama rengti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kuria valstybės narės būtų įpareigotos užtikrinti, kad nusikaltimais būtų pripažintos ir tokios veikos, kaip jonizuojančios spinduliuotės šaltinių išleidimas į aplinką, neteisėtas atliekų gabenimas, neteisėtas gamyklos, kurioje vykdoma pavojinga veikla arba kurioje laikomas arba naudojamos pavojingos medžiagos ar preparatai, eksploatavimas, neteisėta branduolinių medžiagų arba kitų pavojingų radioaktyvių medžiagų gamyba, apdorojimas, laikymas ar gabenimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis ar kitokiais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, įrenginiais, skirtais tokioms medžiagoms gaminti, o taip pat ir neteisėtą technologijų bei instrukcijų tokioms medžiagoms gaminti rengimą bei platinimą, neteisėtą vertimąsi ūkine veikla ir pan.
Lietuvoje daugiausiai baudžiamųjų bylų tiriama dėl miško medienos vagysčių bei miško ar kitokių želdinių neteisėto iškirtimo, saugomų ar kitokio neteisėto gyvūnų medžiojimo arba žvejojimo bei neteisėto disponavimo žvejojimui skirtais elektros prietaisais, teršalų išsiliejimo į aplinką. 2007 m. buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.
Baudžiamojo kodekso straipsniai už minėtas veikas numato alternatyvines bausmes – kartu su baudomis, laisvės apribojimu ir areštu numatytas ir laisvės atėmimas. Už veikas, numatytas XXXVIII skyriaus normose, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, už neteisėtą disponavimą branduolinėmis, radioaktyviomis medžiagomis ar kitokiais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, jei dėl to atsirado sunkių padarinių – net iki 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos teismai už veikas, kuriomis padaroma žala aplinkai, dažniausiai skiria bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.